Už jas balsavo 117 Seimo narių, du buvo prieš, penki susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai.
„Būtinas Seimo narių apmokymas prieš pereinant prie nuotolinio darbo. Taigi, tikrai turėtume vieną–dvi sesijas, kai būtų išaiškinti visi niuansai ir pasitreniruotume“, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
„Seimas tikrai negali būti ta institucija, kuri lėčiausiai prisitaiko prie šios dienos iššūkių“, – tvirtino ji.
Seimo pirmininkė pabrėžė, kad kitų valstybių parlamentai jau yra užsitikrinę tokią galimybę.
„Gyvename XXI amžiuje, daugelis kaimyninių parlamentų sėkmingai perėjo prie nuotolinio darbo, manau, kad tai galime padaryti ir mes“, – ketvirtadienį teigė ji.
Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas klausė, kaip bus garantuota Seimo nario pareiga dalyvauti plenariniame posėdyje, jeigu ten, kur jis dirbs nuotoliniu būdu, dings elektra.
„Nuo force majeure'inių situacijų turbūt niekas negali būti apsaugotas. Lygiai taip pat Seimo narys gali patekti į kamštį važiuodamas į Seimo posėdį ir nesudalyvauti svarbiame balsavime“, – atsakė parlamento pirmininkė.
„Tai kelio atvėrimas nuotoliniam Seimo darbui, be abejo, sieksime, kad techniniai sprendimai būtų kuo tobulesni“, – pridūrė ji.
Naujas Seimo statuto pataisas parengė speciali Seimo kanceliarijos darbo grupė.
Pagal projektą, Seimo posėdžiai nuotoliniu būdu būtų organizuojami Seimo valdybos sprendimu, kai šalyje įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir „gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl akivaizdžių objektyvių aplinkybių arba būtinybės riboti užkrečiamųjų ligų plitimą Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose“.
Numatyta, kad turi būti užtikrintas nuotoliniame posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas. Parlamentarui balsuojant būtų reikalinga papildoma tapatybės registracija ir balsavimo momento fotofiksavimas, kad būtų galima įsitikinti, jog Seimo narys balsavo asmeniškai ir aiškiai išreikšta jo tikroji valia.
Be to, nuotoliniai posėdžiai, kaip ir vykstantieji gyvai, privalo būti transliuojami Seimo interneto svetainėje, o jų vaizdo ir garso įrašai išsaugojami.
Pataisos taip pat numato, kad nuotoliniai posėdžiai negalimi, kai rengiamas uždaras Seimo posėdis, pirmasis naujai išrinkto parlamento posėdis, posėdis, kuriame prisiekia išrinktas prezidentas, ministras pirmininkas, ministrai, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, kiti Seimo į pareigas skiriami asmenys;
Seimas tikrai negali būti ta institucija, kuri lėčiausiai prisitaiko prie šios dienos iššūkių, – teigė V.Čmilytė-Nielsen.
Taip pat nuotoliniu būdu parlamentarai negalėtų dirbti ir tuomet, kai būtina surengti slaptą balsavimą.
Opozicinių „valstiečių“ atstovė Agnė Širinskienė žurnalistams sakė teiksianti siūlymą, kad nuotoliniai posėdžiai negalėtų vykti ir svarstant Konstitucijos pataisas.
Parlamento vadovybė antradienį nusprendė nuotoliniam Seimo darbui organizuoti naudoti „Microsoft Teams“ platformą.
V.Čmilytės-Nielsen teigimu, prireiktų trijų–keturių savaičių techniškai pasirengti dirbti nuotoliniu būdu.
Praėjusią savaitę siūlyta minimaliai pataisyti Seimo statutą, kad nuotoliniu būdu būtų galima rengti diskusijas per plenarinį posėdį, tačiau dauguma parlamentarų šias pataisas atmetė.
Seime dėl koronaviruso atšaukti dviejų dienų posėdžiai – pertrauka padaryta nuo lapkričio 25 dienos iki gruodžio 3 dienos.
Anksčiau pranešta apie septynis COVID-19 užsikrėtusius parlamentarus, dauguma jų jau pasveikę.
