Kaip nurodoma Seimo pranešime, politikai kalbėjosi apie NATO pajėgų integravimo vienetą Lietuvoje, Aljanso priešakinių pajėgų bataliono dislokavimą Latvijoje nei Kanados planus plėsti savo pajėgas Latvijoje.
„Baltijos valstybės ir Kanada yra artimos NATO partnerės, kartu siekiančios saugesnio euroatlantinio regiono. O sprendimas atidaryti Kanados ambasadą Vilniuje sukuria naujų galimybių stiprinti mūsų valstybių santykius ir plėsti dvišalę darbotvarkę“, – po susitikimo sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Su Kanados parlamento vadovu taip pat aptarta būtinybė toliau remti Ukrainą, akcentuojant, kad šis klausimas šiuo metu turi dominuoti ir sujungti visas politines jėgas.
„Dabar kritinis metas toliau stiprinti paramą Ukrainai. Visi ženklai rodo, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai ne tik su Ukraina, bet ir su Vakarais. Susitikime kalbėjome, kad turime likti vieningi remdami Ukrainą. Šiuo metu svarbiausi prioritetai – užtikrinti karinę paramą ir Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir NATO“, – teigė Seimo vadovė.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, Baltijos šalys labai vertina Kanados sankcijų Rusijai politiką, kuri dera su Europos Sąjungos pozicija, visiškai palaiko iniciatyvas panaudoti įšaldytus Rusijos turtus.
„Be to, reikia specialaus tarptautinio tribunolo agresijos nusikaltimams prieš Ukrainą tirti. Būtina patraukti atsakomybėn asmenis už karo nusikaltimus ir pažeistus pagrindinius tarptautinius principus ne tik Ukrainos, bet ir tarptautinės bendruomenės vardu. Tai vienintelis kelias, kuris atitiktų Ukrainos žmonių lūkesčius“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė čia taip pat dalyvaus Kanados parlamento posėdyje ir Baltijos šalių delegacijų pristatyme Rūmų nariams, susitiks su parlamentinės Šiaurės ir Baltijos šalių grupės nariais.
V. Čmilytė-Nielsen, kartu su Baltijos kolegomis, sausio 27–29 dienomis lankosi Toronte ir Otavoje, o sausio 29 – vasario 2 dienomis vykstą į Vašingtoną, kur dalyvaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentų pirmininkų susitikimuose su Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų valdžios atstovais.
