Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2023 09 19

V.Čmilytė-Nielsen: VGT nėra poreikio spręsti klausimą dėl kasetinių sprogmenų susitarimo

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad iš šalies bei krašto apsaugos sistemos vadovų sudarytai Valstybės gynimo tarybai (VGT) nėra poreikio svarstyti pasitraukimo iš susitarimo dėl kasetinių sprogmenų klausimą.
Viktorija Čmilytė-Nielsen
Viktorija Čmilytė-Nielsen / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Jos nuomone, tai siūlanti Krašto apsaugos ministerija pirmiausiai turėtų suformuoti savo poziciją.

„Manau, kad pirmiausia ministerija, kuri atsakinga už šiuos klausimus, šiuo atveju, Krašto apsaugos ministerija, turi savo suformuoti poziciją ir tik vėliau, matyt, jei bus poreikis, bus diskutuojama kituose formatuose. Nėra kol kas kažkokio poreikio, mano galva, VGT formate tai aptarinėti“, – žurnalistams Seime antradienį sakė parlamento vadovė.

Kaip pirmadienį pranešė naujienų portalas „Delfi“, Krašto apsaugos ministerija (KAM) kreipėsi į VGT narius, siūlydama svarstyti klausimą dėl galimo pasitraukimo iš konvencijos, draudžiančios kasetinių šaudmenų naudojimą.

Prezidentūra BNS informavo, kad šio klausimo VGT artimiausiu metu svarstyti neketina. Pasak Prezidentūros, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko iškelta idėja buvo apsvarstyta ne viename tarpinstituciniame pasitarime, o jų metu sutarta palaukti institucijų atsakymų į klausimus, kokie būtų Lietuvos pasitraukimo iš konvencijos galimi scenarijai ir pasekmės.

KAM laikosi pozicijos, jog kasetiniai šaudmenys – itin efektyvi gynybos priemonė, kurią turėtų būti leidžiama naudoti Lietuvai. Ministerijos teigimu, ginkluoto konflikto prieš Lietuvą atveju Rusija ir Baltarusija kasetinius šaudmenis neabejotinai naudotų, o tai suteiktų joms karinį pranašumą.

Ministerija taip pat pabrėžia, kad sutartyje nedalyvauja JAV, taip pat „kitos šalys mūsų sąjungininkės, su kuriomis planuojame kartu gintis nuo galimos agresijos: Estija, Suomija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Turkija“.

Prie konvencijos dėl kasetinių šaudmenų nenaudojimo Lietuva prisijungė 2011 metais.

Susitarimu draudžiamas kasetinių šaudmenų naudojimas, gamyba ir įsigijimas bei nustatomi konkretūs įsipareigojimai siekiant pašalinti šių ginklų sukeltus humanitarinius padarinius.

Kasetinis šaudmuo yra iš oro arba žemės paleidžiama talpa, kurios viduje yra nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų antrinių šaudmenų, išmėtomų futbolo aikštės dydžio teritorijoje.

Liepos viduryje šių daugelyje šalių uždraustų šaudmenų nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai perdavė Jungtinės Valstijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„ID Vilnius“ – Vilniaus miesto technologijų kompetencijų centro link
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais