Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Raimundas Lopata tikina – apie liberalizmą kalbėti būtina, nes dalis Lietuvos piliečių mąsto liberaliai arba prijaučia liberalizmo idėjoms, tačiau partijoms atspindėti šias pažiūras sekasi sudėtingiau.
„Partiniai liberalai pradeda skųstis lyderystės arba lyderių stoka, tarsi jie patys nėra lyderiai. Kitaip tariant, tokio nusivylimo yra, bet [...] vykstančios diskusijos galbūt suteikia vilties, kad iš tikrųjų bent šiame mūsų politikos flange reikalai gali klostytis kur kas sėkmingiau nei dabar“, – sako R. Lopata.
Lietuvos Respublikos Seimo narys ir Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Vitalijus Gailius sutinka – 2016 m. rinkimuose žmonės už Liberalų sąjūdį balsavo suteikdami jiems pasitikėjimo mandatą, bet patys politikai to neįvertino.
„2016 m. rinkimuose žmonės balsavo už Liberalų sąjūdį ir balsavo taip, kad tai buvo pats geriausias rezultatas, kokio buvo įmanoma tikėtis. Šiandien mes to, ką suteikė žmonės, nesuprantame. O jie suteikė pasitikėjimo mandatą, ir gana didelį. Šiandien neturime kažkokių išorinių grėsmių, bet turime vidines“, – tvirtina V.Gailius.
Jo teigimu, būtent rietenos buvo ir yra didžiausias liberalų priešas: „Nors aš Liberalų sąjūdyje esu iš esmės nuo 2016 m., jau po tos didžiosios krizės, bet žinau, kad visos problemos liberalams kyla dėl liberalų elito vidinių intrigų ir vidinių nesutarimų. Tokia mano nuomonė.“
V.Gailius įsitikinęs – net praėjus tiek metų, partija vis dar neturi priėmusi jokių sprendimų: „Šiandien yra tik segmentiniai sprendimai, tačiau kažkokių strateginių sprendimų nėra. Diskusijų su kitomis, liberaliomis, politinėmis jėgomis, partijomis ar judėjimais nėra. Aiškios strategijos taip pat nėra. Yra tik vidiniai nesutarimai, o sprendimų, sakau atvirai, kol kas neturime.“
Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs – žmonėms liberalizmo idėjos patinka, nes jie mąsto laisvai, bet problema kyla dėl to, kad žmonės, esantys valdžioje, laisvai nemąsto: „Dalis iš jų [žmonių, esančių valdžioje – LRT.lt] net yra alergiški laisvei. Nemaža dalis iš jų mielai sureguliuotų kiekvieną gyvenimo aspektą. Kasdienės kovos vyksta būtent šiame lauke. Kaip šalyje, kuri vis dar tiki laisve, užgniaužti iniciatyvas, kurios nori tą laisvę riboti?“
Ž.Šilėno įsitikinimu, Lietuvoje dažnai įsivaizduojama, kad į laisvę šalyje gali kėsintis tik priešiškai nusiteikusios valstybės, bet net nesusimąstoma, kad grėsmę gali kelti žmonės, kuriuos piliečiai išrinko atstovauti jų interesams.
„Kad gali laisvei kilti problemų iš tų pačių žmonių, kuriuos tu išsirenki ar kad gali lietuvis norėti užgniaužti laisvę, tavo išrinktas tautos atstovas, Lietuvoje yra santykiniai naujas dalykas. Teisingumo dėlei nereikėtų sakyti, kad ši valdžia pirmoji, kuri nori užgniaužti žmonių laisvę. Tas noras reguliuoti, nurodinėti, aiškinti, kaip valgyti ir kada valgyti, nėra vien šios valdžios išradimas. Ilgai, vadinkime, ruseno tokia antilaisviška, antižmogiška politika“, – atkreipia dėmesį Ž.Šilėnas.
Jo nuomone, šiuo metu susidarė situacija, kai žmonių, ginančių laisvę, valdžioje yra santykinai mažai, todėl visos jėgos, norinčios nurodinėti, turi puikią galimybę pasireikšti: „Tam tikra prasme laikotarpis yra sudėtingas, nes priešas yra didelis ir jų daug. [...] Dabar prie valstybės vairo yra daugiau žmonių, kurie nori laisves sumažinti. Tokia būtų mano diagnozė.“
Panašios pozicijos laikosi ir Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Pasak jo, verslas pastaruoju metu yra atsidūręs trikampyje, kurio kituose dviejuose kampuose yra visuomenė ir politikai.
R.Dargio teigimu, politikai šiame trikampyje išnaudoja savo poziciją ir verslą pateikia kaip skriaudikus: „Mano galva, politikai užėmė labai gerą nišą, sukurdami tokį dramos trikampį, kad yra gerieji politikai, yra vargšė visuomenė ir yra tie, kurie nesidalina, t.y. verslas. Ta retorika, kuri iš politikų ateina – kraugeriai, vergvaldžiai – palaikoma iki aukščiausių valstybės vadovų.“
Dėl tokios padėties, tvirtina R.Dargis, verslas jau pajuto, kad jų pozicijos, laisvės veikti politiniame gyvenime niekas neatstovauja. Pramonininkų konfederacijos prezidentas atkreipia dėmesį – tradiciškai tokias pozicijas atstovauja dešiniosios partijos, tačiau net ir šios Lietuvoje yra pasiskelbusios žmonių partijomis.
„Dešinės partijos [...] šiandien irgi pasiskelbė, kad jos jau dabar yra žmonių partijos ir jos atstovaus žmonėms. Mano galva, natūraliai situacija turėtų būti tokia, kad liberali ar liberaliai mąstanti partija turėtų būti sąlytyje su verslu. Be abejonės, turime neigiamą [...] žmonių požiūrį į verslą ir jo santykį su partijomis“, – teigia R.Dargis.
Jis skaičiuoja, kad apie 80 tūkst. įmonių ir juridinių asmenų, kurie palaiko liberalizmą, šiandien jaučiasi neatstovaujami poliniame lygmenyje. R.Dargio teigimu, tokia padėtis susiklostė dėl to, kad parlamente esanti liberalias pažiūras išreiškianti partija patiria lyderių krizę.
„Kada rietenos vyrauja? Tada, kai nėra labai aiškaus lyderio, kuris galėtų sutelkti ir turėtų planą, kaip išeiti iš krizės. Manau, kad turbūt neverta kalbėti, ar liberalizmas Lietuvoje gesta. Manau, kad kaip tik priešingai – su technologiniais pokyčiais vis daugiau ir daugiau žmonių laisvėja nuo darbo kažkam ir eina link darbo sau. Kitaip tariant, technologijos leidžia būti vis laisvesniam su galimybėmis užsidirbti ar kurti savo gyvenimą pačiam“, – tikina R.Dargis.
Ž.Šilėnas vis dėlto atkreipia dėmesį, kad tokioje situacijoje būtų klaidinga manyti, jog padėtis pagerėtų, jeigu politiniame lauke būtų daugiau susitelkusių liberalų. Kaip teigia pašnekovas, klaidingas ir manymas, kad gyvenant liberalioje demokratijoje turėsime garantuotas laisves.
„Lygiai taip pat klaida mąstyti – jeigu bus daug liberalų valdžioje, tai Lietuvoje turėsime laisvę. Visų liberalų problema, ypač tų, kurie valdžioje, yra ta, kad juos traukia į kairę. Nesu matęs dar nė vieno liberalo, kuris nueitų į valdžią ir nuo to taptų dar labiau dešinys ar labiau liberalas. Jie visi nori į kairę. Maždaug – pabuvome liberalais, dabar imkimės rimtų dalykų“, – sako Ž.Šilėnas.
Kaip argumentą jis pateikia šiuo metu vadžioje esančių liberalų balsavimu išreiškiamą poziciją: „Pabandykite juos atskirti nuo kitų narių balsavimo. Ką noriu pasakyti? Nereikia susikoncentruoti į partiją, nes gali susidaryti įspūdis, kad vienintelė problema, kad dabar Liberalų sąjūdžiui yra blogai. Yra daug didesnė problema, kad iš tikrųjų tarp politinių lyderių (nesvarbu, kokioje partijoje, liberalų, konservatorių ar socialdemokratų) žmonių, kurie nori nešti laisvės idėjas [...] mažėja.“
Parengė Vaida Kalinkaitė-Matuliauskienė.
