„Situaciją NŽT geriausiai iliustruoja įvykis Kaune, kai vadovė traukė iš kišenių kupiūras ir bandė taip spręsti eismo įvykį, tačiau susidūrė su pilietiška pozicija ir taip, kaip įprasta, spręsti nepavyko“, – teigia V.Gailius.
NŽT nuolat lydėjo rezonansiniai įvykiai ir besikartojantys gyventojų skundai dėl neteisėtų sprendimų, tačiau, Seimo nario teigimu, tarnyba situaciją sprendė tik gerindama įvaizdį ir priimdama naujus darbuotojus.
V.Gailius: kontrolės sistema neveikia
Rugsėjo 27-ąją Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) užbaigė NŽT veiklos sričių analizę ir išnagrinėjo galimą korupcijos riziką atkuriant nuosavybės teises į žemę, mišką bei vandens telkinius, taip pat parduodant valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus.
„Manau, ši išvada prisidės prie skaidrių sprendimų priėmimo“, – spaudos konferencijos metu sakė V.Gailius.
Vienintelis NŽT veiksmas – sudaryta darbo grupė, kuri tyrė besikartojančius skundus. Kitų sprendimų, skaidrinant aplinką, užtikrinant skaidrių sprendimų reikalavimą, NŽT nebuvo.
STT analizėje konstatavo: priimant sprendimus dėl grąžintų sklypų padidinimo taikoma per plati diskrecija, pretendentams, siekiantiems gauti lygiaverčius sklypus, ne visada taikomi vienodi kriterijai, nepakankamai užtikrinamas sudarytų eilių viešumas, viešai skelbiama nepakankamai išsami informacija apie laisvus valstybinės žemės sklypus.
„Konstatuojama, kad kontrolės sistema neveikia. Vienintelis NŽT veiksmas – sudaryta darbo grupė, kuri tyrė besikartojančius skundus. Kitų sprendimų, skaidrinant aplinką, užtikrinant skaidrių sprendimų reikalavimą, NŽT nebuvo“, – tvirtino V.Gailius.
STT analizėje taip pat nustatė, kad NŽT nepakankamai informuoja suinteresuotus asmenis, neatnaujinta informacijos oficialiame tinklalapyje, ne visada viešai skelbia priimtus miškotvarkos projektus,
20 tarnautojų patraukti atsakomybėn
STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys spaudos konferencijoje pažymėjo, kad NŽT, atkurdama nuosavybės teises, ne visuomet laikėsi nustatytų terminų.
„Terminai praleidžiami 2-3 kartus nei nustatyta įstatymu“, – sakė R.Gylys.
Jis taip pat akcentavo, kad STT nenustatė nusikalstamų veikų, tačiau analizėje nurodoma, kad tarnyba nustatė atvejų, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos neteisėtai. Antikorupcijos komisijos pirmininko teigimu, neteisėtas sprendimas buvo kas dešimtas.
Atsakomybėn patraukta 20 valstybės tarnautojų, tačiau nespręstas žalos atlyginimas.
„Atsakomybėn patraukta 20 valstybės tarnautojų, tačiau nespręstas žalos atlyginimas [nukentėjusiems]“, – sakė V.Gailius ir pridūrė, kad Generalinė prokuratūra vertins valdininkų veiksmus.
„Vykdydami parlamentinę kontrolę, dar 2015-ųjų gruodį sprendėme kritinę situaciją, kai pareigūnai, priimdami sprendimus, piktnaudžiavo, klastojo dokumentus. [Dabar] senatis neleidžia jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – apgailestavo V.Gailius.
Duoda 3 mėnesius pasitaisymui
Jo nuomone, NŽT priimdama sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo neužtikrino viešojo intereso gynimo.
„Ši išvada yra labai konkretus įpareigojimas NŽT bent minimaliai ištaisyti situaciją per 3 mėnesius“, – sakė V.Gailius.
R.Gylys NŽT rekomendavo suplanuoti žemės teisių atkūrimo proceso užbaigimą. Anot jo, pabaigos data vis nukėlinėjama.
„Trūksta veiklos aktyvumo ir viešumo, todėl procesas neužbaigtas, o tai irgi laikytina korupcijos veiksniu“, – teigė R.Gylys.
Trūksta veiklos aktyvumo ir viešumo, todėl procesas neužbaigtas, o tai irgi laikytina korupcijos veiksniu.
Siekdama mažinti korupcijos riziką NŽT veikloje, STT siūlo inicijuoti naujų teisės aktų priėmimą, senųjų koregavimą ir tikslinimą, didinti viešumą ir aktyviau skelbti informaciją oficialioje interneto svetainėje, taip pat didinti NŽT teritorinių padalinių vadovų priimamų sprendimų kontrolę.
NŽT duomenimis, 2015 metų pabaigoje piliečių nuosavybės teisės kaimo vietovėse buvo atkurtos 99,7 proc., miestuose – 88,4 proc., o asmeninio ūkio žemės įteisinimas siekė 98 proc.
100 proc. nuosavybės teisių atkūrimas baigtas tik 33 iš 103 Lietuvos miestų ir miestelių.
