„(..) šiam asmeniui nebuvo paskirta ir papildoma įstatyme, ir atitinkamai nuosprendyje tiesiogiai nenumatyta pareiga – atsistatydinti“, – rašoma trečiadienį priimtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje.
Kaip skelbė BNS, išaiškinimo į teismą, ar kalintis Seimo narys turi atsistatydinti, kreipėsi Lietuvos probacijos tarnyba.
Lietuvos probacijos tarnybos teikimą rašytinio proceso tvarka trečiadienį išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjų Nijolės Žimkienės, Jurgitos Kolyčienės ir Ugniaus Trumpulio kolegija – ta pati, kuri 2022 metų balandį V. Gapšį ir kitus kaltinamuosius išteisino politinės korupcijos byloje.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų pernai lapkritį V. Gapšiui skyrė puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Politikui taip pat penkeriems metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino V. Gapšio mandato Seime, nes nepavyko surinkti ne mažiau kaip 85 balsų, palaikančių tokį sprendimą.
Teisėjų kolegija pritarė nuteistojo gynėjo pozicijai, kad tuo atveju, jei būtų siekiama išaiškinti, kad baudžiamojo poveikio priemonė gali būti vykdoma jau dabar, nesulaukus Seimo nario įgaliojimų pasibaigimo, kaip numato Konstitucija, būtų pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą prašant išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso nuostatos neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms.
Jomis nustatyta, kad Seimo nario mandatas, paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, gali būti panaikinamas tik apkaltos proceso tvarka.
Dabar pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija nenustatė.
Atsiliepime į Probacijos tarnybos prašymą nuteistojo gynėjas advokatas Vaidotas Sviderskis teigė, kad susidariusi teisinė situacija ir baudžiamojo poveikio priemonės aiškinimo klausimas yra reikšmingas baudžiamosios ir konstitucinės teisės aspektu.
„Išaiškinus aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę taip, kad V. G. pats privalo atsistatydinti iš einamų pareigų, būtų paneigiama Lietuvos Konstitucijoje įtvirtinta Seimo nario apkaltos procedūros esmė, o susiformuotų tokia situacija, kai teismas perimtų tas funkcijas, kurios Konstitucijoje nenumatytos“, – tvirtino advokatas.
Teismo nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Politikas yra pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas konstatavo, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“) viceprezidentas Raimondas Kurlianskis prašė V. Gapšio, pasinaudojant Seimo nario padėtimi ir įtaka bendrapartiečiams, paveikti kitus valstybės tarnautojus – tuometinę Seimo pirmininkę, Darbo partijos frakcijos Seime narius, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovybę ir narius bei žemės ūkio ministrę, – kad šie vykdydami įgaliojimus teisėtai ir neteisėtai veiktų taip, kaip prašė R. Kurlianskis.
Anot teismo pranešimo, už tai susitarta dėl neteisėto atlygio – užmaskuotų kyšių, kurie, V. Gapšiui pažadėjus paveikti prašomus asmenis ir pačiam atlikus R. Kurlianskio pageidaujamus veiksmus, gauti kaip papildoma 12,1 tūkst. eurų nuolaida Darbo partijos politinei reklamai bei 15 tūkst. eurų parama viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“.
Šioje politinės korupcijos byloje kaltais pripažinta ir Darbo partija, Liberalų sąjūdis, koncernas „MG grupė“, R. Kurlianskis, buvę Seimo nariai Eligijus Masiulis, Gintaras Steponavičius, Šarūnas Gustainis.
V. Gapšys nuosprendį yra apskundęs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
