Konstitucija numato, kad Seimo nario pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis (išskyrus premjero ir ministro) valstybinėse, privačiose įstaigose, organizacijose ar įmonėse.
Parlamentarai taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlygį už kūrybinę veiklą.
Pagal Konstituciją, tai – veikla mokslo, technikos, kultūros ar meno srityse, kuria siekiama sukurti kūrinį, t. y. kokybiškai naują, originalią, niekada anksčiau neegzistavusią konkrečią materialinę ar dvasinę mokslo, technikos, kultūros ar meno vertybę.
V.Juozapaitis aiškino, kad Nacionalinio operos ir baleto teatro opera „Traviata“, kurioje jis atlieka Žoržo Žermono vaidmenį, kaip ir koncertas Filharmonijoje, – būtent kūrybinė veikla, kuria parlamentarams leidžiama užsiimti, o ne darbas.
„Traviatoje“ V.Juozapaitis pasirodė ne kartą. Jis operoje turėtų dainuoti ir šį šeštadienį.
„Kiekvienas atlikimas unikalus“
Koncertas „Keliaujančios dainos“, kuriame dalyvaus baritonas V.Juozapaitis, sopranas Ieva Barbora Juozapaitytė ir pianistas Darius Mažintas, Nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje vyks kovo 4-osios vakarą.
V.Juozapaitis, pasak įstaigos atstovės, su programa „Keliaujančios dainos“ žada koncertuoti neatlygintinai.
„Paties Seimo Kultūros komiteto pirmininko ir kitų atlikėjų nuomone, kiekvienas net ir tos pačios programos atlikimas, yra unikalus, prilygintinas atlikėjo kūrybiniam veiksmui.
V.Juozapaitis šioje programoje dainuos neatlygintinai, kiti du solistai gaus atlygį“, – 15min nurodė Filharmonijos atstovė spaudai Skirmantė Valiulytė.
Ji teigė, kad tai bus pirmasis Seimo nario V.Juozapaičio pasirodymas su programa „Keliaujančios dainos“, o ar pasirodymų bus daugiau, nenurodė.
Tiesa, diena anksčiau – kovo 3-iąją – taip pat aprašomas koncertas „Išpažintys“, kuriame dainuos V.Juozapaitis ir du kiti minėti atlikėjai, vyks Kauno valstybinėje filharmonijoje.
„Filharmonijoje kovo 4 d. vyksiantis koncertas yra perkeltas dėl COVID-19 iš sausio 19 dienos. Programa „Keliaujančios dainos“ Filharmonijoje skambės pirmą kartą“, – komentavo S.Valiulytė.
Teisininkui nekyla abejonių
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas D.Žalimas sakė, kad 2004 metų liepos mėnesio Konstitucinio Teismo nutarimas ir 2011 metų vasario mėnesio Konstitucinio Teismo išaiškinimas nepalieka jokių abejonių, jog tokia veikla, kaip V.Juozapaičio, pažeidžia Konstituciją.
Jo teigimu, aiškinant, kad čia kūrybinė veikla, reikėtų įrodyti, jog kiekvieną kartą kūrinys atliekamas originaliai.
Jis priminė, kad Konstitucinis Teismas yra padaręs prielaidą, kad, tarkime, vieną kartą perskaityta originali paskaita gali būti laikoma kūrybine veikla.
„Aš sunkiai įsivaizduoju, kad atliekant, pavyzdžiui, tą pačią operą kiekvieną kartą tai yra laikoma originaliu kūriniu. Labai tuo abejoju“, – pažymėjo buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Teisininko nuomone, vieną kartą originaliai atliktas muzikinis kūrinys galbūt galėtų būti laikomas kūrybine veikla. Tačiau jei tas pats kūrinys atliekamas ne vieną kartą, tai turi darbo požymių, nepaisant to, kad už tai nėra atlyginama.
Anot jo, Konstitucinis Teismas yra labai aiškiai pasakęs, kad Seimo narys negali būti susijęs jokiais santykiais, net ir neatlygintinais, su kitais subjektais, negali vykdyti jokių pavedimų ir atlikti jokių darbų.
D.Žalimo teigimu, akivaizdu, kad dainavimas operoje, koncertuose laikytinas ne kūrybine veikla, o darbu, kuris Seimo nariams draudžiamas pagal Konstituciją.
„Ir čia nesvarbu netgi, kad jis neatlygintinas, nesvarbu, kaip čia atrodo pagal Darbo kodeksą, nes teismas labai aiškiai pabrėžė: šitos sąvokos – darbas ir kūrybinė veikla – negali būti aiškinamos vien tiktai remiantis įstatymais, kodeksais ir panašiai, o jos turi savarankišką konstitucinį turinį“, – aiškino VDU Teisės fakulteto dekanas.
Vis dėlto V.Juozapaitis, o anksčiau taip pat Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) aiškino, kad jo pasirodymai yra kūrybinė veikla.
D.Žalimas akcentavo, kad šiuo atveju galima tik konstitucinė ir politinė atsakomybė.
„Jeigu Seime nėra galinčios tai spręsti institucijos, turinčios valios, tai visada ir paliks visuomenei tokį ne itin skaidrų Seimo narių įvaizdį. Nes iš esmės Seimo EPK, Seimo nariai galėtų inicijuoti, pavyzdžiui, netgi apkaltą. Jeigu šitos iniciatyvos nėra, tai ta atsakomybė tiesiog lieka nerealizuota.
Na, pasakoti apie kūrybinę veiklą, kai tas pats kūrinys yra atliekamas ne vieną kartą, tai yra prieštarauti tam, ką pasakė Konstitucinis Teismas, ir prieštarauti sveikai logikai. Nes negali būti trisdešimt kartų originaliai atliktas tas pats kūrinys. Čia bet kam yra akivaizdu, manau, ir čia yra tiesiog gudravimas arba sukčiavimas smulkus“, – komentavo teisininkas.
Jeigu Seime nėra galinčios tai spręsti institucijos, turinčios valios, tai visada ir paliks visuomenei tokį ne itin skaidrų Seimo narių įvaizdį.
Kartu D.Žalimas priminė, kad parlamentarai turėtų susilaikyti nuo veiksmų, keliančių abejonių dėl atitikties Konstitucijai.
Mano, kad komisija imsis tirti
Seimo EPK pirmininkė Aušrinė Norkienė sakė, kad būta nemažai išaiškinimų dėl to, kas laikytina kūrybine veikla.
Ji sutinka, kad kūrybinė veikla turi būti tik kažkas unikalaus, vienkartinio, negali būti nuolatinio pasikartojimo.
„Kai sužinojome, kad „Traviatoje“ atliks vaidmenį, viskas gerai, vieną kartą jis tą galėjo padaryti. Bet jeigu tai dabar jau yra nuolat, manau, kad komisija tikrai privalės tirti šitą atvejį“, – teigė A.Norkienė.
Vaidmenų kūrėjas
V.Juozapaičio teigimu, konstitucionalistas D.Žalimas kvestionuoja, ar tai, ką jis daro, yra kūrybinė veikla.
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas kalbėjo, kad jeigu žmogus nėra gyvenime buvęs nei koncertuose, nei operose ir neturi supratimo, kas yra kūrybinė veikla, tai čia jo komentaras kaip ir turėtų būti baigtas.
„Kitas klausimas – panaši situacija yra buvusi jau praėjusią kadenciją ir užpraėjusią kadenciją, ir buvo ne kartą kreiptasi į Etikos ir procedūrų komisiją, ir buvo posėdžiai tam skirti, ir buvo komentaras mūsų Teisės departamento vadovo, ir panašiai. Visais tais atvejais buvo išaiškinta, kad Seimo nariui kūrybinė veikla yra leidžiama.
Maža to, jis turi teisę gauti ir atlygį. Šiuo konkrečiu atveju, be jokios abejonės, apie atlygį aš nekalbu iš viso – tai yra mano kūrybinė veikla, savanoriška veikla“, – aiškino jis.
Grįždamas prie klausimo dėl to, ar jo koncertiniai pasirodymai laikytini kūrybine veikla, V.Juozapaitis stebėjosi, kiek reikia neturėti supratimo, kad būtų galima kvestionuoti tokius dalykus.
Jis teigė gerbiantis D.Žalimo profesinę veiklą, bet, parlamentaro manymu, profesorius neturi jokio supratimo apie kūrybą.
Seimo narys priminė, kad vasario 15-ąją prezidentūroje bus teikiamos Nacionalinės kultūros ir meno premijos.
„Visi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai yra apdovanojami ir valstybės lygiu pripažįstami kaip aukščiausio lygmens kūrėjai.
Tai, nežinau, ar jūs žinote, ar ne, bet aš esu taip pat Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. O tai reiškia, kad aš esu pripažintas pačiu aukščiausiu valstybiniu lygmeniu, jau neskaitant ten kitų apdovanojimų ir panašiai“, – kalbėjo V.Juozapaitis.
Kartu jis minėjo turintis ir meno kūrėjo statusą.
Aš esu taip pat Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. O tai reiškia, kad aš esu pripažintas pačiu aukščiausiu valstybiniu lygmeniu.
Pasak jo, kūrinyje yra du segmentai – autorius, kuris sukuria tam tikrą kūrinį, ir atlikėjas, be kurio kūrinio gimimas yra tiesiog neįmanomas.
Pavyzdžiui, politiko žodžiais, jei kas nors sukuria libretą, operą, muziką, dainą ar dar kažką, tai kūriniu tampa tik tuomet, kai yra atliekama.
„Taip, aš nesu operų autorius, bet aš esu kūrėjas tų vaidmenų. Ir niekaip kitaip, kaip vaidmenų kūrimas, šitas procesas nebuvo niekieno pavadintas.
Ponas profesorius bando aiškinti – turbūt, aš nežinau, aš su juo nekalbėjau asmeniškai, bet tiek, kiek man teko girdėti, – kad tai, kas vyksta scenoje, yra paslaugų teikimas. Tada paklauskite pono prezidento, kodėl iš jo rankų yra teikiamos Nacionalinės premijos už paslaugas? Gintaras Rinkevičius, sakysime, arba Juozas Domarkas, arba Irena Milkevičiūtė, arba Asmik Grigorian... Ar tai yra paslaugos?“ – klausė Seimo narys.
Net to paties kūrinio pakartojimas, V.Juozapaičio aiškinimu, negali būti tapatus.
Jis taip pat rėmėsi 2011 metų Konstitucinio Teismo išaiškinimu, minėtu ir D.Žalimo, kuriame nurodyta, kas yra vertintina kaip kūrybinė veikla.
Parlamentaras sakė, kad juodu ant balto parašyta, jog kūrybinė veikla – kuomet yra atliekamas niekada neskambėjęs ir niekada nepakartotas kūrinys.
„O mene, ypač klasikiniame, bet koks kūrinio pakartojimas, interpretacija yra traktuojamas kaip naujas kūrinys, todėl kad jį atlieka kitas žmogus, jį diriguoja kitas dirigentas, yra visiškai kiti tempai. Tai nėra įrašo pakartojimas, o tai ir yra kūrybinė veikla.
Jeigu jūs kada nors nueitumėte į teatrą, į dramos teatrą, bent du kartus į tą patį spektaklį, jūs pamatytumėte, kad tame spektaklyje tas pats žmogus vaidina visiškai kitaip ir tai yra visiškai kitas spektaklis. Tuo ir skiriasi pakartojimas, sakysime, įrašo, ir gyvas kūrybinis aktas, kurio liudininkai yra tie, kurie tuo metu yra salėje“, – mano V.Juozapaitis.
Jis tikino, kad yra pasirengęs aiškintis dėl savo kūrybinės veiklos. Tačiau esą iš savęs padarysime parodiją, jeigu tokius dalykus teigsime kaip teisės aktų pažeidimą.
„Dar sykį kartoju: nė cento iš valstybinių organizacijų aš neimu. Tai yra mano visiškai kūrybinė laisva valia“, – akcentavo Seimo narys.
Kolegos vietoje bijotų rizikuoti
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė sakė, kad laikosi nuomonės, išsakytos kai kurių konstitucinės teisės specialistų, jog tai, ką daro V.Juozapaitis, yra ne kūrybinė veikla, o konkretus darbas.
„Konkretus darbas nebūtinai už pinigus netgi. Nes Konstitucinio Teismo nutarimų ankstesnė praktika yra ta, kad Teismas sako, jog nesvarbu, ar atlygintinai, ar neatlygintinai, svarbu, kad būtų darbo arba kažkoks pavaldumo santykis.
Galima suprasti, kada Seimo narys atlieka vieną dainą, kur dar yra kūryba, gali sakyti, bet kada prasideda serija veiklų, kurios yra susijusios su tuo pačiu Operos ir baleto teatru arba tam tikrais kolektyvais, yra nepanašu, kad tai būtų jau kūrybinė veikla. Tai tikrai panašėja į įprastinius darbo santykius“, – komentavo parlamentarė.
A.Širinskienė siūlė pagalvoti, kaip atrodytų, jeigu ji kažkurioje studijų programoje sugalvotų dėstyti vieną dalyką, neimti atlyginimo, o tai, ką ji daro, laikyti kūrybine veikla.
Jos nuomone, visi pripažintų, kad realiai tai į darbinius panašūs santykiai.
„Taip ir čia yra: yra dainavimas tam tikrose programose, kuris trunka tikrai gan ilgą laiką. Aš suprantu, kad kada konservatoriai turi daugumą, jie jaučiasi pakankamai saugūs, bet aš kolegos atveju bijočiau rizikuoti, nes tikrai gali tokia veikla atsigręžti ir prieš patį Seimo narį“, – sakė Seimo TTK vicepirmininkė.
Aš kolegos atveju bijočiau rizikuoti, nes tikrai gali tokia veikla atsigręžti ir prieš patį Seimo narį.
A.Širinskienė svarstė, kad dėl V.Juozapaičio „užklasinės veiklos“ niekas iš opozicijos nesikreipia į etikos sargus galbūt norėdami surinkti daugiau jo koncertinių pasirodymų pavyzdžių.
Tačiau, jos galva, galbūt matant tokias situacijas, kur vieni bando pazuikiauti ir išeina iš balos sausi bei gali tokiu būdu dirbti, o kitiems toks darbas yra varžomas, reikėtų pagalvoti, pavyzdžiui, apie Konstitucijos keitimą.
Galbūt numatant, kad parlamentarams būtų leista užsiimti bent jau pedagogine ar kūrybine veikla, kuri yra tęstinė, panašesnė į darbo santykį. Tada visų galimybės būtų vienodos.
„Nes dabar Aurelijus Veryga kažkodėl, tarkime, dėstyti su manimi kartu nebegali, o V.Juozapaičiui yra sukuriamos išskirtinės sąlygos užsiimti kai kuriais atvejais ir pedagogine veikla. Nes, nepamirškime, praėjusioje kadencijoje jis dar ir mokymus įvairius vesdavo Druskininkuose ar kitur, kur Etikos komisija jau yra svarsčiusi ir pripažinusi, kad tai yra panašu į pedagoginę veiklą.
Šiuo atveju, aš manau, ir kolegos atsakomybė moralinė ir politinė yra. Bet galbūt tikrai ir kitiems Seimo nariams tada reikėtų kurti lygius santykius“, – pažymėjo A.Širinskienė.
Diskutuojama dėl Konstitucijos keitimo
Pirmasis Seimo vicepirmininkas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma sakė, kad nėra Seimo EPK narys ir nesigilino į klausimus, kada veikla yra kūrybinė, kada kyla abejonių, ar taip yra.
Vis dėlto, anot jo, Seimo EPK dėl panašių atvejų yra aiškinusis ir dariusi išvadas.
„Tai, man atrodo, čia ne manęs reikėtų klausti, o tos komisijos narių“, – kalbėjo jis.
Kai 2008-2012 metais Seime dirbo dainininkė Inga Valinskienė, jos pasirodymai koncertuose, filmų garsinimas, dalyvavimas projektuose kėlė parlamentarų pasipiktinimą. Taip pat – ir konservatorių.
Klausimas dėl to tąsyk buvo pasiekęs ir parlamento valdybą. J.Razma atsakė, kad valdybai niekas nedraudžia išsakyti nuomonės.
Tačiau šiaip, kaip kartojo jis, tai – Seimo etikos sargų funkcija, jie turi teikti išvadas ar rekomendacijas parlamentarams, kaip elgtis.
„Kaip žinome, kūrybinė veikla yra suderinama su Seimo nario statusu. Mano asmeniniu supratimu, tokių rimtų kūrinių atlikimas yra kūrybinė veikla. Tai yra unikalus balsas, vis tiek tam tikri niuansai atlikime, negali sakyti, kad čia koks mechaninis nukopijavimas kažkokios muzikos ar teksto. Bet čia tik mano nuomonė. O ką pasakys Etikos komisija, aš tikrai nežinau, nesiimu spręsti“, – dėstė jis.
Mano asmeniniu supratimu, tokių rimtų kūrinių atlikimas yra kūrybinė veikla.
„Traviatoje“ buvo numatytas ne vienas V.Juozapaičio pasirodymas.
J.Razma kalbėjo, kad spektakliai vyksta vakare, retai Seimo nariai tokiu metu turi tiesioginių pareigų. Tad jis tikisi, kad kolega suderino tuos dalykus, nes prioritetas turi būti teikiamas parlamentaro veiklai.
Esą jeigu būtų užfiksuota, kad V.Juozapaitis dainavo Seimo plenarinio ar parlamento komiteto posėdžio metu, būtų rimtas reikalas. Tačiau, Seimo pirmininkės pirmojo pavaduotojo nuomone, taip nebuvo.
Klausimas dėl tokios V.Juozapaičio veiklos Seimo TS-LKD frakcijoje svarstytas nebuvo.
Dabar, pasak J.Razmos, diskutuojama, ar nepraplėsti Konstitucijos dalies, numatančios Seimo nariams išimtį užsiimti kūrybine veikla, leidžiant ir pedagoginę veiklą.
„Nes taip yra teisėjams. Turėtų būti atitikmuo ir dėl Seimo narių. Galiu pasakyti, kad yra tokia teorinė diskusija. Stasys Šedbaras yra parengęs Konstitucijos pataisą, teiraujasi frakcijos narių nuomonės. Mes apklausoje ją išsakysime“, – nurodė Seimo TS-LKD frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas.
