„Kodėl šiandien apie Airiją? Pirmosios bangos metu Airija, skirtingai negu Lietuva, neįvedė griežtų apribojimų ir labai skaudžiai nukentėjo, todėl kylant antrąjai bangai nebenorėjo rizikuoti ir spalio 21 dieną įvedė gana griežtą lockdown, palikdama išimtį maisto prekių parduotuvėms bei mokykloms.
Karantino efektas buvo greitas ir laikėsi iki jo pabaigos. Lietuva pasielgė atvirkščiai, pirmojo griežto karantino metu kovo mėnesį apsaugojo savo gyventojus, tačiau dėl žmonių nepasitenkinimo valdžia, artėjančių parlamento rinkimų, skirtingų nuomonių mokslo bendruomenėje bei kitų priežasčių šių sprendimų nepadarė. Lapkričio mėnesio karantinas pavėlavo 2-3 savaites, apribojimai buvo nepakankami ir rezultatas akivaizdus“, — rašo jis.
„Airijoje gruodžio 1 d. po 6 savaites trukusio lockdown atsidarė visos mažmeninės prekybos parduotuvės, kirpyklos ir grožio salonai, sporto salės ir laisvalaikio centrai, kino teatrai, muziejai ir galerijos, gruodžio 4 d. atsidarė tūkstančiai restoranų, barų ir kavinių. Nepaisant to, kad lapkričio karantinas Airijoje davė puikų efektą, tačiau jį atlaisvinus jau gruodžio 16 dieną fiksuojamas naujų Covid-19 atvejų augimas. Gruodžio 17 d. susirinkusi Nacionalinė visuomenės sveikatos patarėjų taryba Airijos vyriausybei rekomendavo sutrumpinti numatytą Kalėdų šventėms skirtą sušvelnintų COVID-19 apribojimų laikotarpį iki metų pabaigos, o nuo 2021 metų vėl taikyti ribojimus.
Visos šios šalys iki šiol taikė skirtingas pandemijos valdymo strategijas, tačiau neišvengia naujų atvejų šuolio.
Naujų atvejų augimas taip pat fiksuojamas Slovakijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Visos šios šalys iki šiol taikė skirtingas pandemijos valdymo strategijas, tačiau neišvengia naujų atvejų šuolio. Didžiausia Europos ekonomika – Vokietija nuo gruodžio 16 dienos dienos taiko daug griežtesnį lockdown, negu buvo iki šiol.
TV ekranuose ir naujienų portaluose daug info apie perkrautas JAV ar Vokietijos ligonines, tai dar viena trečioji skaidrė apie tai, kad šiomis savaitėmis Lietuvos ligoninės “apkrautos„ COVID-19 pacientais du kartus daugiau negu Prancūzijos, 3 kartus daugiau negu JAV ir 10 kartų daugiau negu Vokietijos. Išvada paprasta – turime suprasti, kad iki balandžio – gegužės mėnesio, kai viruso plitimas reikšmingai sulėtės, mūsų visų laukia ilgas ir sunkus etapas, kuriame teks atverti ekonomiką tik griežtai laikantis saugumo reikalavimų taikant aktyvaus prevencinio testavimo ir rizikingų kontaktų prevencijos sistemas. O greitai Lietuvą pasieksiančių skiepų naudą visuomenė pajus tik rudeniop“, – teigia prof. V.Kasiulevičius.
