Šeštadienį feisbuke V.Kasiulevičius aptarė, kaip COVID-19 atvejų skaičiai svyruoja užsienio valstybėse ir nuo ko tai priklauso.
„Priežastys ir pasekmės. Žemiau pateiktose skaidrėse keturios šalys (Airija, Jungtinė Karalystė (JK), Čekija ir Lietuva), kuriose siautėja skirtingos SARS-CoV-2 atmainos, tačiau scenarijai panašūs ir efektyvūs vaistai tie patys.
Atlaisviname ribojimus – gauname naują susirgimų šuolį. O naujos viruso atmainos plinta dar greičiau, todėl pastangų jų plitimui suvaldyti reikia daugiau.
Apribojame savo judėjimą, mažiau leidžiame laiko susibūrimuose – susirgimų mažėja, mažiau perteklinių mirčių, o kartu išvengiame perteklinio sveikatos sistemos perkrovimo net ir naujoms viruso atmainoms vyraujant.
Tai rodo ir JK bei Airijos duomenys: vyriausybės vėl ėmėsi priemonių, žmonių judėjimas į susibūrimo vietas sumažėjo, situacija ima stabilizuotis“, – dėstė mokslininkas, nors savo įrašą iš feisbuko vėliau ištrynė.
-
A.Gruslys ragina neatsipalaiduoti: COVID-19 mutacija iš Afrikos kelia ne mažesnį susirūpinimą nei angliška
-
Vyriausybė karantino režimą švelnins atsargiai: „Norėtumėm išvengti amerikietiškų kalnelių“
-
Gyventojų mobilumas mažėja, bet pirmojo karantino lygio nepasiekė
-
Suvaržyti karantino: vieni širsta dėl pirkėjų spūsčių, kiti žygiuoja į miškus
„Ir atkreipkite dėmesį, kad nepaisant visų ribojimų pramonė dirba, bekontaktines paslaugas sukuriančios įmonės dirba, elektros energijos sunaudojimas sumažėjęs labai minimaliai, o tose įmonėse, kur nuolat susitinka tie patys žmonės ir darbdaviai sugeba atskirti pamainas, užtikrinti minimalius tarpusavio kontaktus, aprūpinti dirbančiuosius apsaugos priemonėmis ir juos testuoti, ten protrūkiai dažniausiai minimalūs“, – pridūrė V.Kasiulevičius.
Jis teigė, jog reguliarus gyventojų testavimas gali padėti mažinti COVID-19 susirgimų skaičių, kas esą leistų atverti paslaugų sektorių. Bet Lietuva, mokslininko tikinimu, neturi galimybių imtis reguliaraus testavimo.
„Reguliarus testavimas, ankstyvas susirgusių asmenų išaiškinimas ir izoliavimas irgi gali mažinti susirgimų skaičių. Taikant reguliarų testavimą galima būtų pradėti paslaugų sektoriaus atvėrimą.
Bet be greitųjų antigenų testų ar automatizuotų PGR tyrimų linijų įdiegimo mūsų šalyje tokį visuotinį testavimą sunkai įsivaizduoju. Nei vieno dalyko iki šiol neturime“, – tvirtino V.Kasiulevičius.
Tad, anot jo, apie karantino režimo švelninimą galėsime pradėti kalbėti balandžio viduryje – kai atšils, o dalis žmonių bus paskiepyti.
Šiandien turime tik vieną efektyvią priemonę – ribojimus.
„Šiandien turime tik vieną efektyvią priemonę – ribojimus, jie veikia ir tie apribojimai mūsų šaliai yra būtini ne iki sausio 31 dienos, o bent iki balandžio mėnesio vidurio, kuomet UV indeksas ir oro temperatūra pradės stabdyti infekcijos plitimą.
Pagaliau, iki balandžio vidurio bus paskiepyti patys pažeidžiamiausi asmenys. Ir jau tuomet galima bus kalbėti apie laisvinimą“, – pažymėjo V.Kasiulevičius.
Karantino režimas Lietuvoje turėtų tęstis bent iki sausio 31-osios, bet Vyriausybė jį gali pratęsti. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmetė galimybės, jog tuomet dalis ribojimų nebus tokie griežti, bet su karantino laisvinimu, pasak jos, reikia elgtis atsargiai.
„Norėtumėm, kad išėjimo strategijos būtų valdomos, derinamos su testavimo ir vakcinavimo sprendimais. Tikrai nebus taip – tą tikrai galiu pasakyti, – kad sausio 31-ąją visi apribojimai neteks galios. Kažkokie apribojimai – galbūt, bet kokie ir kokiais tempais, kokiais etapais, dėl to dar turėsim tartis“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio dėstė I.Šimonytė.
Kaip galėtų švelnėti karantino režimas, ji nedetalizavo: esą išėjimo iš griežto karantino strategiją kitą savaitę planuojama aptarti su ekspertais.
Šiuo metu Lietuvoje COVID-19 serga daugiau kaip 59 tūkst. gyventojų, ligoninėse gydoma 1850 pacientų, iš kurių 138 – reanimacijoje.
