Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 04 25 /14:12

V.Kavaliauskas: idėjai Lukiškių aikštėje pastatyti Vyčio paminklą gresia žlugti

Visuomenininkų planas Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pastatyti Vyčio skulptūrą pasiekė paskutinę kryžkelę ir gali žlugti, sako Vyčio fondo pirmininko pavaduotojas Vilius Kavaliauskas.
„Laisvės karys“
„Laisvės karys“ / Šarūno Akelaičio nuotr.

„Esame dabar kone paskutinėje kryžkelėje, jeigu dabar neįsuksime į teisingą kelią, galime pasakyti, kad šitas reikalas jau yra sužlugęs“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė jis.

V.Kavaliauskas apgailestavo, kad į vyriausybinę Lukiškių aikštės sutvarkymą koordinuojančią darbo grupę neįtraukti Vyčio fondo atstovai.

„Sudaryta darbo grupė tik iš pareigūnų, ir pareigūnų tokio lygio, kad kelia šiek tiek nusistebėjimą, ar jie turi teisę kalbėti valstybės vardu. Nė vieno iš jų nebuvo išrinkto ir nė vieno iš jų nebuvo prisiekusio valstybei, tai yra vicekancleris, viceministrė, vicemeras. Jie visi nusprendė tiesiog atiduoti tą aikštę Šiuolaikinio meno centrui. Sprendimas yra padarytas. Kaip buvo pasakyta, tai yra vienintelė institucija, kuria pasitiki Kultūros ministerija“, – tvirtino V.Kavaliauskas.

Jis kritikavo ir darbo grupės pasiūlymą Lukiškių aikštėje stovėsiantį memorialą atrinkti surengus kūrybines dirbtuves. Po balandžio viduryje įvykusio darbo grupės posėdžio kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė teigė, kad tokiose dirbtuvėse galėtų dalyvauti visi norintys menininkai, tarp jų – ir privatus Vyčio fondas, savo iniciatyva atrinkęs Arūno Sakalausko realistinį kūrinį „Laisvės karys“ statyti Lukiškių aikštėje. Ši iniciatyva neturi Vilniaus miesto savivaldybės, Kultūros ministerijos pritarimo.

Šarūno Akelaičio nuotr./„Laisvės karys“
Šarūno Akelaičio nuotr./„Laisvės karys“

„Jeigu tos institucijos viską tvarkys, tai Vyčiui, „Laisvės kariui“, vietos toje aikštėje nėra“, – įsitikinęs V.Kavaliauskas.

Visuomenininkų nerimą padidino ir praėjusį trečiadienį Vyriausybės sprendimu patvirtinta pakoreguota Valstybės šimtmečio minėjimo programa. Iš jos išbrauktas Lukiškių aikštės sutvarkymas.

Vyriausybės vicekancleris Alminas Mačiulis nesutiko su visuomenininkų kaltinimais. Jis BNS sakė, kad Lukiškių aikštė nėra niekam perduota, šiuo metu ieškoma būdų, kaip organizuoti viešą paminklo atrinkimo procedūrą.

„Nežinau, iš kur tokia informacija. Nėra sprendimo kam nors perduoti aikštę. Šiandien darbo grupė svarstys Kultūros ministerijos pasiūlymus, kokiu būdu organizuoti viešą paminklo atrinkimo procedūrą. Galvojama apie kūrybines dirbtuves. Niekas nedraudžia fondui jose dalyvauti“, – teigė A.Mačiulis.

Anot jo, Šiuolaikinio meno centro pavadinimas galėjo atsirasti dėl to, kad svarstoma galimybė jam pavesti organizuoti kūrybines dirbtuves.

„Tačiau tose kūrybinėse dirbtuvėse ne valdininkai, o ekspertai priims sprendimus, kuris variantas tinkamiausias ir mažiausiai diskutuotinas visuomenėje“, – tvirtino vicekancleris.

Vyčio skulptūros pastatymą, kaip laisvės kovotojų atminimo įamžinimą, Lukiškių aikštėje remia daug žinomų šalies menininkų, politikų, buvusių laisvės gynėjų, visuomeninių organizacijų.

Paminklą norima pastatyti iki 2018 metų vasario 16 dienos. Tam renkamos žmonių aukos. Pasak V.Kavaliausko, žmonės aukoja intensyviai ir nemažas sumas. Jis prisipažino nežinąs, ką reikės daryti, jeigu sumanymas žlugs.

„Nežinau, kuo tas mūsų darbas baigsis“, – teigė Vyčio fondo pirmininko pavaduotojas.

Šiuo metu Lukiškių aikštė Vilniuje rekonstruojama. Anksčiau skelbta, kad darbus ketinama baigti iki šių metų rudens. Į rekonstrukcijos projektą paminklo statyba neįtraukta, tik numatyta palikti jam vietą.

Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo ir paminklo joje pastatymo klausimas sprendžiamas nuo 1999 metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos