Išsakyti nuomonę apie prezidento metinį pranešimą, pasak V.Landsbergio, nėra taip paprasta.
„Reikės ilgai studijuoti pranešimą“, – sakė jis.
„Pranešime daug visokių dalykų paliesta – įvairiai, kartais vienaip, kartais kitaip. Ar Lietuva sėkmės valstybė, ar Lietuvoj viskas nesėkmingai vyksta? Tai ne visiškai aišku, reikės dar panagrinėti“, – kalbėjo V.Landsbergis.
Pasak jo, iš prezidento kalbos susidarė įspūdis, kad, šalies vadovo nuomone, visi ministrų kabineto nariai dirba blogai.
„Atrodo, kad visi ministrai blogai dirba. O kas juos patvirtino? – retoriškai klausė V.Landsbergis. – Aš nemanau, kad visi ministrai blogai dirbo.“
Prezidentas metiniame pranešime išsakė kritikos valdančiųjų sprendimams įvairiose srityse. Šiuos klausimus, V.Landsbergio vertinimu, šalies vadovas galėjo aptarti su Vyriausybe.
„Galbūt būtų buvę gerai aptarti tuos klausimus, kad ir su Vyriausybe. Vis dėlto prezidentas ir Vyriausybė yra vykdomoji valdžia, būtų gerai, kad jų kryptis, jų linija būtų bendra“, – kalbėjo profesorius.
Pasak jo, jei šalies vadovas ir Vyriausybė nesutaria, ir vieni kitus peikia, būna negerai.
„Aš tą labai gerai prisimenu prieš 30 metų. Reiktų vengti tokių situacijų, tam reikia bendrauti“, – pažymėjo V.Landsbergis.
Prezidentas savo pranešime užsiminė apie pozicijos ir opozicijos konfliktą Seime bei tai, kad politikai dirba skirtingose Seimo salėse.
G.Nausėda teigė, kad šioje situacijoje jo, kaip valstybės vadovo, pareiga – padėti dialogui.
„Tačiau tam reikalinga visų pusių gera valia ir noras ne rinkimų pažadais, o asmeniniu pavyzdžiu diegti kitokią politinę kultūrą. Kol kas to pasigendu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Paklaustas, ar prezidento pagalba ieškant konflikto sprendimo būtų reikalinga, V.Landsbergis teigė besitikintis, kad prezidentas padėtų pozicijai ir opozicijai pasikalbėti.
„Reikia kalbėtis, reikia turėti noro kalbėtis“, – sakė jis.
Ketvirtadienį Seime prezidentas skaitė trečiąjį metinį pranešimą.
