– Prieš savaitgalį viena iš „Bellingcat“ prognozių buvo ta, kad Rusijos karinės pajėgos sekmadienį patirs „collaps‘ą“. Kokia jūsų prognozė?
– Matote, sunku įvertinti, nes niekada nežinai tikros situacijos. Turi praeiti tam tikras laiko tarpas, kol informaciniai šaltiniai sutampa, juos reikia patikrinti iš kitų šaltinių ir tik tada ryškėja paveikslas.
– Per tą laiką nuo Rusijos invazijos į Ukrainą, koks tas atsilikimas nuo planų?
– Informacijos labai daug, yra dar ir vadinamos apgaulingos informacijos. Kovojančios puses stengiasi nuslėpti savo realią būseną, tikslus stengiasi nuslėpti, už tai yra daug ir melagingos informacijos, čia yra karo aplinka. Bet ką „Bellingcat“ prognozavo, tai, manau, kad realistiška.
Kita organizacija, tiesą sakant, nebuvo tokia optimistiška, ji sakė, kad dar 2-3 savaitės iki to „collapso“, bet tai, ką mes matome, kas vyksta ant žemės dabar, tai nematome kažkokių didelių proveržių iš V.Putino kariuomenės pusės, jokių kažkokių didelių pergalių jie nepasiekia. Ta pati kolona, kuri gąsdinanti yra prie Kyjivo, užstrigusi yra. Matyt, dėl tų pačių logistinių priežasčių.
Papildomos informacijos apie logistines problemas yra, išlenda filmukų, kur matytii, kad Rusija gabena ne tik kovines mašinas, bet ir civilinį transportą, kažkokias aplaužytas mašinas, kas atrodo jau tikrai neprofesionaliai. Ir galbūt tai ir yra tie ženklai, apie ką ir prognozavo „Bellingcat“. Tai dabar atsakyti, kad tikrai taip, yra sudėtinga, bet vektorius yra, panašu, kad į tą pusę, į „Bellingcat“ prognozės pasitvirtinimą.
– Kas leidžia daryti tokias prielaidas? Į ką jūs, analitikai, žiūrite, kad galėtumėte pasakyti, maždaug kiek laiko dar temps?
– Čia žiūrimas, matote, visas paveikslas, visas spektras duomenų vertinamas. Rusijos sausumos pajėgų neįgalumą išduoda nekonvencinių sprogmenų, balistinių raketų naudojimas.
Jeigu jie būtų tikri savo sausumos pajėgų įgalumu, jie tokių drastiškų metodų, be abejo, nenaudotų. Tai yra akivaizdus jų silpnumo parodymas.
Kitas dalykas – ir NATO pajėgos, ir amerikiečių žvalgyba, Jungtinės Karalystės žvalgyba stebi tų pajėgų išsidėstymą (kurios dar yra, pavyzdžiui, palei Ukrainos pasienį).
Supraskite, kad jeigu 190 tūkst. tų pajėgų sutelkta, tai daugiau negu pusė tų pajėgų yra logistinio aptarnavimo pajėgos. Buvo jau tokių epizodų, kai tankai tiesiog stoja vidury mūšio lauko, nes baigiasi degalai. Tada Rusijos kareivėliai išsibėgioja, o tankai tampa lengvu grobiu Ukrainos kovotojams.
Tai daug tokių sudedamųjų dalių. Be to, dar yra informacijos, aš iš atvirų šaltinių viską šneku, ką feisbuke pats mačiau, – krauna Tolimuosiuose Rytuose senus tankus ant traukinių platformų. Negaliu 100 proc. būti tikras, bet jeigu yra taip, tai dar patvirtina Rusijos bėdas, susijusias su logistika. O „Bellingcat“ ir ta kita kompanija sako, kad jie greitai nebepajėgs iš viso veikti – su tokia logistika ir su tokiais savo planavimais.
– Jūs jau užsiminėte, kad tam tikrų drastiškų veiksmų imamasi, jeigu matoma, kad nepavyksta kariauti konvenciniais būdais ant žemės. Ką reikštų kariuomenės „collaps‘as“, kaip tai pasireikštų?
– Reiška, kad nebegali vykdyti toliau tokių intensyvių arba pakankamai intensyvių puolimo veiksmų, kad įgyvendintų savo tikslus: tai yra neturi logistinio aptarnavimo tam, kad judėtų, degalų mašinoms neturi, pavyzdžiui. Maitinimas kariams yra reikalingas, irgi suplanuotas turėtų būti. Buvo net ir dėl maisto jau bėdų, kiek girdėjau. Ir amunicija visa, ir remontas, ir medicininis aptarnavima... Čia visas logistinis paketas. Tai „collaps‘as“ reiškia, kad kariuomenė nebegeba vykdyti savo užduoties, iš esmės jiems reikia tada trauktis iš ten.
– Ar gali tai privesti prie cheminio ginklo panaudojimo arba pasakymo, kad štai, čia ukrainiečiai patys panaudojo, arba branduolinių veiksmų?
– Tam tikros raudonos linijos jau peržengtos yra, jie naudoja balistines ir sparnuotąsias raketas su galingais sprogmenimis, ir mes matėme nuotraukose, kad miestai stipriai apgriauti.
Didžiausias smūgis yra vis dėlto civilinei visuomenei, ne tiems, kurie kariauja. Jau dabar Ukrainoje yra didelė humanitarinė katastrofa, mes matome ir pabėgėlius. Bet kovojančiai pusei negali tas padaryti per didelės žalos, kadangi paprastai kariniai vienetai, jeigu jie gina miestą arba priemiesčių infrastruktūrą, jie nebūna viename pastate ir su vienu sprogmeniu neįmanoma visų sunaikinti.
-
Buvęs Rusijos diplomatijos vadovas A.Kozyrevas: netikiu, kad V.Putinas panaudos branduolinį ginklą
-
G.Nausėda: V.Zelenskis užtikrino, kad yra pasiryžęs laikytis iki pergalės
-
ES diplomatijos vadovas: į Europą gali pabėgti 5 mln. ukrainiečių
-
Karybos ekspertai: apie Rusijos pajėgų strigimą, Ukrainos kontratakas ir pilietinį pasipriešinimą
Tai gal ir padaro žalą, bet manau, kad didžiausia žala yra dabar civilinei bendruomenei. Aišku, kariai kovoja jau ne vieną dieną, yra tas mūšio nuovargis greičiausiai. Jiems reikia galvoti, kaip jie galėtų savo karių atstatyti fizinę būseną ir apie poilsį reikia galvoti. Kaip jie ten organizuojasi, aš neįsivaizduoju. Nes čia vis tiek nebe pozicinis karas, kai Donbasas buvo fronto linija, ir jie galėdavo į gilumą Ukrainoje juos atsivežti ir ten duoti poilsio. Čia yra sudėtingesnė aplinka.
– Jūs kalbėjote apie humanitarinę krizę. Rusija pasiūlė atverti humanitarinius koridorius, bet labai įdomiai – tik į Rusijos pusę ukrainiečiams evakuotis. Aišku, Ukraina nesutiko su tokiais pasiūlymais. Kiek čia taip įprasta elgtis, kad agresorė pasiūlo evakuotis į jos pusę?
– Matote, čia yra nusikaltimas. Viskas, ką jie daro, yra karo nusikaltimas ir tai yra įrodyta, niekas pasaulyje jau nebesiginčija dėl to, kad jie daro nusikaltimus. Lygiai taip pat yra nusikaltimas neleisti apšaudomo miesto gyventojams, vaikams, moterims, seneliams eiti ten, kur jie nori.
Kodėl jie taip daro? Galbūt jiems ganėtinai sunku paaiškinti savo visuomenei, kodėl vis dėlto didžioji (dalis) tų Ukrainos piliečių, kuriuos jie neva gelbėja, bėga vis dėlto į Vakarus, į Lenkiją, į Rumuniją, į aplinkines valstybes, į Rusiją – maža dalis.
– Jūs paminėjote žvalgybos svarbą ir šiaip vis pabrėžiate britų lyderystės svarbą. Kodėl Jungtinė Karalystė yra tokia svarbi?
– Tokioje krizėje bet koks lyderis yra svarbus. Tai jeigu kažkas imasi lyderystės, tai jau yra gerai. Ir Borisas Jonsonas (Didžiosios Britanijos premjeras, – red. past.) pirmas Vakarų pasaulyje šešis punktus paviešino – ką reikia daryti. Jis davė tam tikras gaires, kaip reikia Vakarams gintis. Čia yra lyderystė ir dėl to, aš manau, tai yra svarbu – kad atsiranda kažkokia vizija.
– Neskraidymo zona. Paskutiniu pareiškimu aljansas nesutiko padaryti A2/AD zonos virš Ukrainos. Jūsų manymu, ar tai vis tik buvo neišvengiamybė nepaskelbti neskraidymo zonos virš Ukrainos, nes reikštų NATO įsitraukimą į konvencinį karą, ar vis dėlto buvo galimybė tą padaryti, bet nepadarė?
– Matote, kare yra šitaip. Kai tu užimi kažkokią poziciją, ją apginti yra lengviau negu paskui atsikovoti. Tai problema su Vakarais yra ta, kad jie labai ilgai delsė pripažinti ataką, nesiruošė tam, bandė tikėti, kad nebus nieko.
Būtų logiškiausia neskraidymo zoną paskelbti dar iki karo, dar kol Ukraina nebuvo užpulta. Tada tu turi poziciją ir tau ją lengviau ginti yra. Dabar vėlgi NATO lyderiai per daug gal šiek tiek bijo dar vis, ir, aišku, baimei priežastis yra.
Bet reikia suprasti, kad čia jau reikalingas ir tam tikras karo meno demonstravimas, balansavimas, tai yra tam tikras gamblinimas (liet. lošimas), žaidimas, ir tu kartais rizikuoti turi. Bet ta rizika turi būti priimtina.
Dabar jie galėtų NATO vardu pabandyti užtikrinti saugumo zonas, pavyzdžiui, virš atominių elektrinių. Nes tai yra interesas jau ne vien ukrainiečių, tai yra interesas ir Europoje gyvenančių NATO piliečių, ir net Jungtinių Amerikos Valstijų interesas. Mes turime būti kietesni kaip NATO ir savo interesus turėtume vis dėlto ginti net ir ten, kur rusai galvoja, kad mes negalime ginti. Tai aš manau, kad tas kietumas atsiras po truputėlį.
– O kaip turėtų atrodyti atominių elektrinių gynyba, neskraidymo zonos paskelbimas ar kažkas tokio – kaip tai atrodytų?
– Pavyzdžiui, pasakoma, kad 50 kilometrų spinduliu yra neskraidymo zona.
– Tada ir apginti kažkaip reikia?
– Taip, tada skraido NATO lėktuvai, gali būti kažkokios priešlėktuvinės gynybos sistemėlės pastatytos, ir tu saugai tą teritoriją. Tai čia toks dalykas įmanomas.
Manyčiau, kad tai buvo Amerikos prezidento klaida iš pat pradžių. Dar iki tol, kol nevyko karas, jis paskubėjo pareikšti, kad amerikiečiai niekada savo pajėgų neįvedinės į Ukrainą, nesvarbu, kas būtų. Iš esmės jo net neklausė V.Putinas, ką jis darys, jis pats, labai negražiai tas atrodė. Atrodo dabar, kad klaidų pridaryta, bet dabar Vakarai susivienija ir, tikėkimės, kad tai bus į naudą visiems (...).
