Lietuvos prezidento rinkimuose 37,72 proc. kauniečių palaikė TS-LKD kandidatę Ingridą Šimonytę, 31,71 proc. – nepriklausomą kandidatą Gitaną Nausėdą. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Saulius Skvernelis surinko vos 15,85 proc. laikinosios sostinės rinkėjų balsų.
Kauno meras V.Matijošaitis, 15min paklaustas, kaip vertina tokius rezultatus, atsakė: „Kauniečiai yra protingi, savo nuomonę turintys žmonės, kurių pasirinkimus aš gerbiu. Juk aš nesu kažkoks dievas, pagal kurį žmonės turi daryti asmeninius sprendimus.“
„Nesu politikas ar politologas, kad imčiausi vertinti vienų kandidatų sėkmės ar kitų kandidatų nesėkmės priežastis. Paliksiu šitą darbą specialistams“, – nedaugžodžiavo jis.
V.Matijošaitis pabrėžė, kad prieš priimdamas sprendimus vertina, ar jie naudingi Kaunui, ar ne.
„Tuo pačiu aš vertinu žmones, kurie laikosi duoto žodžio ir nebijo sakyti tiesos į akis, net jei ji yra nemaloni. Iš savo patirties versle ir dabar mero pareigose galiu pasakyti, kad Lietuvoje dar nėra buvę taip gerai dirbančio premjero“, – kalbėjo meras.
Mero parama nedavė teigiamų rezultatų
„Parama efektyvi tada, kai yra labai intensyvi arba politikai tarpusavyje yra palyginami. Šiuose rinkimuose rezultatų davė Valdo Adamkaus ar Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko parama kandidatui Gitanui Nausėdai. Šiuo atveju S.Skverneliui išreikštas Ričardo Malinausko (teisėjų korupcijos byloje įtarimų sulaukęs Druskininkų meras, – red. past.), Artūro Visocko (Šiaulių meras, – red. past.) ar V.Matijošaičio palaikymas nebuvo efektyvus“, – konstatavo prof. A.Krupavičius.
Šiuo atveju S.Skverneliui išreikštas Ričardo Malinausko, Artūro Visocko ar Visvaldo Matijošaičio palaikymas nebuvo efektyvus.
Pasak jo, politikai, remdami vieną ar kitą kandidatą, ypač kai šis nėra lyderių tarpe, rizikuoja reputacija. Kauno mero parama premjerui, – pastebėjo politologas, – buvo nuosaiki. Politologo žodžiais tariant, V.Matijošaitis S.Skvernelį palaikė „pro sukąstus dantis“. Paklaustas, ar kandidato rezultatai Kaune galėjo būti geresni, politologas pabrėžė, kad galutinis sprendimas, vis dėlto, priklauso rinkėjams, todėl vargu ar S.Skvernelis turėjo šansą išsiveržti į priekį.
„Jeigu lygintume V.Matijošaičio paramą „valstiečiams“ 2016 metų Seimo rinkimuose, tai ji buvo ryškiai matoma, o šiuo atveju to nebuvo. Meras priėmė premjerą remontuojamoje Laisvės alėjoje, spurginėje, iš dalies todėl, kad pakeliui sutiktų kuo mažiau miestiečių“, – juokavo prof. A.Krupavičius.
Kai šiemet vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose „Vieningo Kauno“ komanda sutriuškino TS-LKD, pasigirdo sakančių, jog konservatoriai prarado laikinąją sostinę.
Vis dėlto, prezidento rinkimų rezultatai rodo, jog Kaunas nėra nusiteikęs prieš konservatorių kandidatus. Paprašytas tai pakomentuoti politologas paaiškino: „TS-LKD surinko 38 procentus balsų, tai reiškia, kad daugiau negu trečdalis balsavo už I.Šimonytę, bet vos ne du trečdaliai rinkosi kitus kandidatus, todėl kol kas pergalę švęsti per anksti. Be to, daug kas priklauso nuo kandidatų. Akivaizdu, kad prezidento rinkimuose I.Šimonytė yra daug stipresnė kandidatė, negu savivaldybių tarybų rinkimų Kauno sąraše dalyvavę konservatoriai.“
G.Nausėda Kaune turi daugiau šansų
„Intriga išlieka, tik klausimas ar I.Šimonytė pasiekė balsų ribas Kaune. Jeigu Vilniuje nemenka tikimybė, kad ji surinks daugumą balsų, tai Kaune G.Nausėda turi realų šansą išsiveržti į priekį. S.Svernelio, Vytenio Andriukaičio, Arvydo Juozaičio ar Mindaugo Puidoko šalininkai veikiau rinksis G.Nausėdą, nes jis yra vadinamasis „griebk visus“ kandidatas“, – kalbėjo prof. A.Krupavičius.
15min paklaustas, ar parama S.Skverneliui neturės neigiamos įtakos V.Matijošaičio reputacijai Kaune, politologas svarstė: „Manau, kad neturėtų, nes jis pasižymi žąsies efektu, kurį kažkada turėjo ir Algirdas Mykolas Brazauskas. Tai reiškia, kad politikas turi imunitetą – problemos ar abejonių keliantys klausimai neturi didesnės įtakos reputacijai. Kol kas įvairūs, kartais ir prieštaringai vertinami dalykai, Kauno mero autoritetui nepakenkė.“
Parama S.Skverneliui, – pastebėjo politologas, – trumpalaikis ir praeinantis reiškinys, todėl didesnės įtakos neturės. 15min kalbintas prof. A.Krupavičius prisiminė kitą atvejį, kai atrodė, kad mero populiarumui iškilo grėsmė: „Atsiminkime medžių kirtimo krizę. Ji buvo gerokai stipresnė, tačiau V.Matijošaičiui nepakenkė.“
Jeigu jau remtų, – svarstė politologas, – tai tikrai ne I.Šimonytę.
Prof. A.Krupavičiaus nuomone, V.Matijošaičio parama premjerui nebuvo rezultatyvi, todėl vargu ar galima tikėtis, kad antrame ture meras atvirai parems vieną iš kandidatų. Jeigu jau remtų, – svarstė politologas, – tai tikrai ne I.Šimonytę.
„TS-LKD yra partija, su kuria V.Matijošaitis konfrontuoja labiausiai, todėl I.Šimonytė jo palaikymo tikėtis neturėtų. Tuo tarpu G.Nausėda gali tikėtis, tik lieka atviras klausimas, ar tai bus atvira, viešai išreikšta parama. Realiai, matyt, V.Matijošaitis neturi kito pasirinkimo: G.Nausėda arba G.Nausėda“, – įžvalgomis dalijosi politologas.
15min kalbintas prof. A.Krupavičius taip pat atkreipė dėmesį, jog prezidento rinkimuose kauniečiai buvo itin aktyvūs – savo valią išreiškė kiek daugiau negu 62 procentai rinkėjų.
Panašios nuomonės laikosi ir politologas B.Ivanovas. Jo teigimu, Lietuvoje nėra sąryšio tarp partijų ir atskirų asmenybių. Kitaip tariant, – 15min paaiškino jis, – politinių partijų palaikymas arba priešingai, nepalaikymas, didesnės įtakos rinkėjų sprendimui neturi.
Pasak B.Ivanovo, mūsų politinė kultūra yra kitokia negu Vakarų šalyse, todėl partijų lyderių raginimai rinkimuose balsuoti už kurį nors kandidatą, teigiamų rezultatų duoda tik tada, kai rinkėjai yra asocijuoti – priklauso partijai arba ją aktyviai palaiko.
Posovietinė visuomenė yra nepaprastai atomizuota, susiskaldžiusi ir žmonės nėra aktyvūs politinių procesų ar organizacijų dalyviai.
„Posovietinė visuomenė yra nepaprastai atomizuota, susiskaldžiusi ir žmonės nėra aktyvūs politinių procesų ar organizacijų dalyviai. Be to, partijos, neskaitant kelių didžiųjų, nėra skaitlingos, todėl negalima tikėtis didesnio palaikymo. Viena, kai rinkėjas įvertina konkrečius darbus, pavyzdžiui, mero, ir kas kita, kai mato, kad jis palaiko žmogų, kuris ypatingais darbais pasigirti negali.
Tiesą sakant, S.Skvernelio pasiekimai labiau deklaratyvūs, šalia jo tauta mato nelabai gerą reputaciją turinčius politikus kaip Aurelijus Veryga, Jurgita Petrauskienė ar kiti. Galiausiai tai lėmė, kad labai populiaraus mero paraginimas nesuvaidino jokio vaidmens“, – teigė politologas.
Paprašytas pakomentuoti po savivaldos rinkimų pasigirdusias kalbas, jog kauniečiai nusiteikę prieš konservatorius, politologas paaiškino, jog tai tėra mitas. Anot jo, Kaunas niekada nepriklausė vienai partijai. Miestiečiai, – svarstė B.Ivanovas, – turbūt suprato, kad nėra vertesnio kandidato nei tas, už kurį balsavo.
„Jeigu V.Matijošaitis būtų kandidatų į prezidentus sąraše, rezultatai būtų visai kitokie. Jis būtų patekęs į antrą turą. Dalyvauti rinkimuose, kiek galima spręsti iš šalies, jis atsisakė gana kategoriškai. Kauno meras, tikriausiai, nenorėjo žaisti R.Karbauskio komandoje, tai ir nulėmė rezultatą“, – 15min paaiškino politologas.
Kauniečiai merą laiko ne politiku, o veikiau miesto vadybininku, kuriam taikomi gerokai mažesni politinio pasitikėjimo kriterijai.
Paklaustas ar parama S.Skverneliui neturės neigiamos įtakos V.Matijošaičio politiniam įvaizdžiui, B.Ivanovas atkreipė dėmesį, kad kauniečiai merą laiko ne politiku, o veikiau miesto vadybininku, kuriam taikomi gerokai mažesni politinio pasitikėjimo kriterijai. Jeigu Kauno meras nedarys didelių klaidų, – kalbėjo jis, – pasitikėjimas neturėtų mažėti.
Prognozuoja „valstiečių“ skilimą
„S.Skvernelio karjeros vingiai gana nevienareikšmiški. Yra nemaža tikimybė, kad jis ir toliau vadovaus Vyriausybei. Išlieka intriga – juk I.Šimonytė yra sakiusi, kad neprieštarauja, jog jis liktų premjero kėdėje. S.Skverneliui belieka susikibti su R.Karbauskiu ir pakeisti koaliciją. Šia prasme yra įdomių niuansų, dėl kurių visi pasjanso elementai gali susidėlioti visiškai kitaip“, – situaciją įvertino pašnekovas.
15min kalbintas politologas pabrėžė, kad didžiojoje politikoje susiklosčiusi situacija gali lemti „valstiečių“ skilimą. Pasak jo, reikia prisiminti, kad premjero politinė karjera vystosi įvairių konfliktų rėmuose, o konfrontacijos užuomazgų tarp S.Skvernelio ir R.Karbauskio ilgai laukti nereikėjo – jau pirmadienį partijos lyderis sulaukė siūlymo pasitikrinti dėl pasitikėjimo. B.Ivanovo nuomone, ši situacija gali atnešti naudos konservatorių kandidatei I.Šimonytei.
„Jai reikia pritraukti dalį S.Skvernelio rinkėjų, todėl politinis žaidimas su premjeru gali būti naudingas abiems pusėms. Pakeis kelis ministrus, atleis ką nors iš vadovybės ir, žiūrėkime, turėsime naują konservatorių ir buvusių „valstiečių“ Vyriausybę. Reikia suprasti, kad LVŽS masė Seime nėra stipriai ideologiškai angažuota. Gali nutikti taip, kad abejojantys partijos nariai liks su S.Skverneliu, o R.Karbauskis liks prie suskilusios geldos. Vargu ar tokiu atveju jis išsaugotų Kultūros komiteto pirmininko vietą“, – galimą politinį scenarijų pateikė B.Ivanovas.
15min pašnekovas, paklaustas ar antrame rinkimų ture Kauno meras V.Matijošaitis rems vieną iš kandidatų, sakė: „Greičiausiai ne, nes palaikymas ar reveransų darymas jį pastatytų į vasalo vietą, o tokiu būti jis tikrai nenori. Susiklostė situacija, kai jį spaudė R.Karbauskis ir nebuvo kito pasirinkimo – teko pavalgyti spurgų ir išreikšti palaikymą. Jeigu I.Šimonytei pavyktų susitarti su S.Skverneliu, tada Kauno merui atsivertų kur kas įdomesnės galimybės, negu tuo atveju, jeigu LVŽS pasitrauktų.“
