Visvaldo Matijošaičio, Živilės Pinskuvienės ir Ričardo Malinausko sėkmė, kai dar pirmajame ture laimėti ne tik merų rinkimai, bet ir kitos kadencijos savivaldybės taryboje užsitikrinta solidi bendražygių dauguma, lydėjo dar keletą politikų.
Pavyzdžiui, Palangos merą konservatorių Šarūną Vaitkų, Neringos merą socialdemokratą Darių Jasaitį, Vilniaus rajono merę, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos „Krikščioniškų šeimų sąjunga“ atstovę Mariją Rekst.
Tačiau dauguma išrinktų merų kliautis vien savo atstovaujamų politinių jėgų parama tarybose negalės, nes jų partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų pasiekimai rinkimuose buvo ganėtinai kuklūs, nesuteikiantys galimybių veikti be koalicijos partnerių.
Tikisi suburti daugumą
Ignalinos rajono savivaldybės mero rinkimus antrame ture laimėjo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kandidatas Justas Rasikas. Tačiau iš partijų daugiausia savivaldybės tarybos narių mandatų – iš viso 9 iš 21 – iškovojo „valstiečių“ atstovai.
Socialdemokratai kartu su meru taryboje turės 7 balsus. Po du mandatus gavo koalicijos „Petys į petį vardan Ignalinos krašto!“ ir Darbo partijos atstovai, vieną – „tvarkiečiai“.
J.Rasikas pasakojo, kad valdančiąją koaliciją Ignalinoje pradėjo burti dar po pirmojo savivaldos rinkimų turo. „Tiesiog gal nelabai norėčiau komentuoti, kol nebaigti darbai yra. Bet daugumą, tikėtina, turėsime“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto „valstiečiams“ trūksta mažiau balsų norint suformuoti koaliciją savivaldybės taryboje nei socdemams. J.Rasikas neneigė, kad gali atsitikti taip, jog būtent jiems gali pavykti greičiau sutarti su kitomis politinėmis jėgomis.
„Visko gali būti, bet kitos partijos irgi mato rezultatus ir žmonių lūkesčius. Man atrodo, dabar mes su jais randame bendrą kalbą“, – komentavo išrinktasis Ignalinos rajono meras.
Draugauti trukdo pralaimėjimas?
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Ignalinos rajono skyriaus pirmininkas Henrikas Šiaudinis sakė, kad burti koalicijos savivaldybės taryboje neplanuoja, nes tai – mero prerogatyva. Tačiau jei J.Rasikui nepavyktų suformuoti daugumos, tada esą „kitas klausimas“.
J.Rasiko manymu, Ignalinos rajono „valstiečiai“ vietos socialdemokratų savo koalicijos partneriais nemato.
„Bandžiau kalbinti jų lyderį, bet žmogus, matyt, dar nelinkęs kalbėti apie bendrą darbą taryboje. Matyt, skausmingas pralaimėjimas ir žmonės dar turi apmąstyti patys, ar jie pasiruošę dirbti, ar ruošiasi tik pagalius kaišioti“, – dėstė jis.
Matyt, kad skausmingas pralaimėjimas ir žmonės dar turi apmąstyti patys, ar jie pasiruošę dirbti, ar ruošiasi tik pagalius kaišioti.
Panaši situacija, kai mero postą laimėjo politikas, kurio partija mandatų dalybų rikiuotėje nusileido kitai, susiklostė Tauragės rajone. Meru išrinktas liberalas Dovydas Kaminskas.
Socialdemokratai laimėjo aštuonis tarybos narių mandatus, o liberalai – vienu mažiau. Taip pat šioje taryboje bus atstovaujama visuomeniniam rinkimų komitetui „Nepartinė Tauragė“, konservatoriams, „valstiečiams“.
D.Kaminskas tikisi sudaryti naują koaliciją su dabartiniais partneriais taryboje – konservatoriais ir LVŽS atstovais.
Kairieji vilioja dešiniuosius
Jurbarko rajono meru antrai kadencijai perrinktas pats save išsikėlęs Skirmantas Mockevičius. „Savų“ užnugario naujojoje savivaldybės taryboje jis neturi. Joje dirbs konservatoriai, liberalai, „valstiečiai“, socialdemokratai, „tvarkiečiai“, kelių visuomeninių rinkimų komitetų atstovai, „darbietis“ ir socialdarbietis.
S.Mockevičius pasakojo rinkimuose dalyvavusių jėgų atstovus pirmadienį pasikvietęs pokalbio.
„Pirmiausia apsitarėme, ar nėra kažkokių išankstinių nusistatymų, raudonų linijų, kad kas nors nenorėtų iš principo su kuo nors dirbti. Tikrai tokio atsakymo negavau ir galiausiai sutarėme, kad tikrai galėsime visi kartu dirbti“, – tikino jis.
Kartu S.Mockevičius žadėjo, kad bus sudėliotos pagrindinės veiklos kryptys ir tie, kas joms pritars, dirbs valdančiojoje koalicijoje, kuri bus plati. Todėl jis tikras, kad ir jo darbai nebus paralyžiuoti.
„Vaivorykštės“ koalicija formuojama ir Zarasų rajone. Mero rinkimus čia laimėjo socialdemokratas Nikolajus Gusevas, vedęs koalicinį LSDP ir socialdarbiečių rinkimų sąrašą. Šio sąrašo atstovai savivaldybės taryboje turi tiek pat mandatų, kiek liberalai.
Dėl koalicijos kairieji kalbasi su dešiniaisiais konservatoriais, visuomeniniu rinkimų komitetu „Švari savivalda“ ir kitomis partijomis. N.Gusevas nemato problemos dirbti su ideologiniais oponentais. Taip pat jis nesibaimina būti paralyžiuotas taryboje.
„Nežiūrint, kad esame kairioji pusė, konservatoriai – dešinioji, dirbame bendrai Zarasų labui ir dėl to nematau problemų“, – tvirtino jis.
Savivaldybėse – nebūtinai nacionalinės nuotaikos
Politinių vertybių prasme skirtingų partijų koaliciją taip pat teks burti ir joje dirbti Klaipėdos rajono meru išrinktam „valstiečiui“ Broniui Markauskui.
Nors LVŽS atstovai laimėjo daugiausia tarybos narių mandatų – 6, skaičiuojant su meru, jiems ant kulnų lipa konservatoriai, taryboje turėsiantys penkis atstovus, ir liberalai, kurių ten dirbs keturi. Taip pat taryboje dirbs 7 trijų visuomenių rinkimų komitetų atstovai, trys socialdemokratai ir du socialdarbiečiai.
Pasak B.Markausko, dėl koalicijos šiuo metu kalbamasi su konservatoriais ir liberalais. Nacionaliniu mastu šios politinės jėgos, švelniai tariant, nesutaria.
„Na, taip, bet tikrai nesame išimtis ir tikrai rajonuose matome įvairių koalicijų. Tos, sakykime, nacionalinės nuotaikos ne visada persiduoda į savivaldybes. Jeigu kalbame apie rajoną, žinoma, rinkimų kampanija nebuvo graži, galėjo būti ir gražesnė, bet nuoskaudų nėra“, – tikino jis.
Tos, sakykime, nacionalinės nuotaikos ne visada persiduoda į savivaldybes.
Alytaus miesto meru išrinktam socialdemokratui Nerijui Cesiuliui irgi tenka lipdyti margą koaliciją. Šios savivaldybės taryboje kartu su meru dirbs 6 LSDP atstovai, o iš viso tarybos narių yra 27.
Išrinktasis meras aiškino, kad dėl koalicijos tariamasi su „valstiečiais“, konservatoriais, liberalais ir visuomeninio rinkimų komiteto „Alytaus piliečiai“ atstovais.
N.Cesiulis pripažįsta, kad valdančioji dauguma bus kiek margesnė nei anksčiau. Tačiau sunkumų dirbant esą neturėtų kilti, nes problemos matomos tomis pačiomis akimis.
„Mieste, vietinėje politikoje nėra kairiųjų ar dešiniųjų, yra problemos, iššūkiai ir sprendimų variantai. Susitarsime, kuriuos iššūkius mes priimsime, kaip juos įgyvendinsime. Manau, nebus problemų susitarti darbuose“, – įsitikinęs jis.
Mieste, vietinėje politikoje nėra kairiųjų ar dešiniųjų, yra problemos, iššūkiai ir sprendimų variantai.
Panaši situacija ir kitose savivaldybėse. Tarkime, Panevėžio miesto mero rinkimus laimėjusio Ryčio Mykolo Račkausko visuomeninis rinkimų komitetas „Atsinaujinančiam Panevėžiui“ iškovojo 9 tarybos narių mandatus (skaičiuojant su meru). Tačiau iš viso taryboje dirba 27 nariai.
Klaipėdos mieste visuomeninis rinkimų komitetas „Vytautas Grubliauskas ir komanda“ kartu su meru turės 9 balsus iš 31 ir panašiai.
Margesnės koalicijos – trapesnės
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, kai kuriems merams reikės gerokai pasistengti, kad jie sudarytų valdančiąją daugumą. Kai kuriose būsimosios kadencijos savivaldybių tarybose dirbs daug skirtingų jėgų atstovų.
Pavyzdžiui, Alytaus mieste į naują tarybą pateko 8, Panevėžio mieste – 7 partijų ar visuomeninių rinkimų komitetų atstovai. Čia norint sudaryti stabilią daugumą, reikės, kad joje dalyvautų daugiau nei kelios jėgos.
„Vis dėlto retoje savivaldybėje meras atsiveda labai stiprią daugumą. Kitaip tariant, toks išsiskaidymas savivaldybėse, kartais – ir vos po porą, po tris mandatus, yra gana dažnas reiškinys.
Kai kuriems merams gali tekti formuoti labai plačias koalicijas. Pavyzdžiui, N.Cesiuliui Alytuje teko labai plačią koaliciją formuoti ir jungti visus, kas tik įmanoma, išskyrus Gedimino Daukšio komitetą. Matome pavyzdžių, kur koalicijos, atrodo, bus gana margos ir merams reikės padaryti labai nemažai darbo, kad jas suformuotų“, – pabrėžė politologė.
Vis dėlto retoje savivaldybėje meras atsiveda labai stiprią daugumą.
Tačiau, kaip pastebi R.Urbonaitė, kuo koalicija margesnė, tuo didesnė rizika, kad ji bus trapi. Jeigu meras taryboje turi palyginti mažai bendražygių iš partijos ar visuomeninio rinkimų komiteto, jo priklausomybė nuo koalicijos partnerių didėja.
„O koalicijos partneriai taip pat linkę skaičiuoti, galvoti apie tam tikrą politinę naudą. Kuo meras turi už savęs mažiau tarybos narių, kuo tos koalicijos margesnės, tuo daugiau rizikos veiksnių, kad mes galime turėti tam tikrus koalicijų griuvimus ir tada netgi gali susiklostyti situacija, kai meras vadovauja savivaldybei jau neturėdamas daugumos taryboje. Jeigu susiklosto dar ir tokia situacija, ji nesunkiai gali pereiti prie to, kad gali kilti klausimas, ar neinama prie to, jog reikėtų svarstyti tiesioginio valdymo įvedimą“, – akcentavo R.Urbonaitė.
Bendras vardiklis – valdžia
Pasak R.Urbonaitės, problemų dėl valdančiųjų stabilumo greičiausiai neturėtų kilti Kaune, kur visuomeninis rinkimų komitetas „Vieningas Kaunas“ savivaldybės taryboje turės visišką daugumą (kartu su meru – 33 tarybos narius iš 41).
„Šiauliai dabar yra tiek išsididinę, kad Artūras Visockas išspręs savo problemą. Šioje kadencijoje jo problema ir buvo, kad jis neturėjo tarybos palaikymo, dėl to, kad dauguma, kurią jis turėjo, buvo nepakankama, o dalis tarybos pradėjo gerokai kaišioti pagalius į ratus“, – priminė politologė.
R.Urbonaitė sako, kad margos koalicijos regionuose neišlaiko partinio stuburo. „Jeigu ieškome bendro vardiklio, tai jis dažniausiai būna tiesiog valdžia. Kai tu sutari eiti į tarybą, sudaryti tam tikrą daugumą, pasiskirstyti postus ir, kaip jie patys dažnai mėgsta akcentuoti, tvarkyti ūkį. Nors man labai nepatinka, kad mes į savivaldą žiūrime kaip į kažkokį ūkio reikalų tvarkymą, nes akivaizdu, kad tai nėra vien tik tai.
Dėl tokio koalicijų margumo ir dėl to, kad savivaldos lygmeniu partijos siunčia žinią, kad gali sudarinėti koalicijas su bet kuo ir faktiškai bet kaip, partijos pačios save tam tikra prasme, mano požiūriu, savivaldoje ir devalvuoja. Ta devalvacija, kuri yra savivaldoje, paskui joms kenkia nacionaliniuose rinkimuose“, – pažymėjo MRU lektorė.
Jeigu ieškome kažkokio bendro vardiklio, tai jis dažniausiai būna tiesiog valdžia.
