„Kauno regiono MBA skaičiuoja jau penktus metus, todėl keista matyti, kad kai kurie kolegos tik dabar pabudo ir ėmė demonstruoti savo susirūpinimą, vis akcentuodami Kauno vardą. Žmonių problemas derėtų spręsti nuolat, ne tik prieš rinkimus.
Reikia priminti, kad tai yra ne miesto, o viso Kauno regiono organizacija, kurios dalininkai – šešios savivaldybės. Šis projektas gimė gerokai seniau nei prasidėjo jo statybos 2014 metais ir startavo veikla 2016-ųjų sausį. Pats buvau naujai pradėjęs eiti mero pareigas, o Kauno rajono ir Jonavos merai ilgą laiką dalyvavo šio projekto kūrime. Dabar jie kalba kitaip, užuot jautę atsakomybę ir tiesiog atsiprašę. Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti.
Mūsų komanda, ateidama dirbti Kaunui, MBA projektą rado kaip prieš tai buvusiųjų palikimą su nelabai maloniu kvapu. Paprastai kalbant, viskas buvo po fakto – vyko MBA paleidimas. Gerai žinau, ką tada sakiau per atidarymą: „Jei išmokysime visuomenę rūšiuoti, gal po kelių metų džiaugsimės šios gamyklos uždarymu“. Praėjo visas penkmetis, tačiau laikausi tos pačios nuomonės ir esu tikras, kad toks monstras mums nereikalingas“, – įsitikinęs Kauno meras V.Matijošaitis.
V.Matijošaitis: „Padaryta nesąmonė už Europos Sąjungos pinigus, bet nedrįstama to pripažinti.“
Pasak V.Matijošaičio, reikia išlaukti ES struktūrinių fondų lėšoms taikomo 5 metų termino, po kurio bus galima imtis realių veiksmų uždarant šią gamyklą. Antraip tai būtų pernelyg didelė finansinė našta visam Kauno regionui. Be to, svarbu ir galiojanti įstatyminė bazė.
Kauno regiono MBA įrenginiuose, 2019-ųjų duomenimis, per metus apdorota apie 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų. Kauno miesto atliekos čia sudarė 64 proc. Viso Kauno regiono gyventojams ši paslauga per metus kainuoja apie 9 mln. eurų, o kauniečiams – atitinkamai 5,5 mln. eurų.
Apdorojus 140 tūkst. tonų mišrių komunalinių atliekų, išrūšiuojama tik 1250 tonų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Tai nesiekia net 1 procento nuo bendro atliekų kiekio. Pinigine išraiška skaičiai kalba patys už save: realizavus už 9 mln. eurų išrūšiuotas tinkamas perdirbimui antrines žaliavas gaunama tik 78 tūkst. eurų pajamų.
„Kauno mieste jau dabar turime pakankamai gerai išvystytą pirminio atliekų rūšiavimo sistemą. Jau šiame pradiniame etape iš mišraus komunalinių atliekų srauto išskiriama ir atskirai surenkama perdirbimui tinkamas plastikas, kartonas, popierius, stiklas, metalas, tekstilė, žaliosios atliekos.
99 procentai į MBA patekusių mišrių komunalinių atliekų lieka neišrūšiuota, todėl jas vežti apdoroti į MBA netikslinga nei ekonominiu, nei aplinkosauginiu, nei gyventojų sveikatos apsaugos aspektais. Tie 99 proc. į MBA patekusių atliekų po apdorojimo, kainuojančio 9 mln. eurų, vis tiek yra pašalinama sąvartyne arba sudeginama Kauno kogeneracinėje jėgainėje“, – konkrečiais skaičiais argumentavo bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.
140 tūkst. tonų komunalinių atliekų panaudojimas energijai gauti Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ), aplenkiant MBA, Kauno regiono gyventojams kiekvienais metais leistų sutaupyti po 4 mln. eurų, o Kauno miesto gyventojams – apie pustrečio milijono kasmet. Atliekų deginimo KKJ paslaugos kaina – 35 Eur/t, o MBA išrūšiavimo paslauga – 62,81 Eur/t.
Rugpjūčio 31 dieną savo nuomonę apie tai originaliai išreiškė ir aplink Kauno regiono MBA gamyklą gyvenantys žmonės. Ramučių, Narėpų, Biruliškių, Sergeičikų, Karmėlavos, Palemono ir Kauno miesto gyventojai susirinko ir atsisveikino su smirdinčią veiklą, jų įsitikinimu, užbaigiančia Kauno MBA gamykla. Išlydėti nuspręsta su vainikais, gėlėmis, simbolinėmis žvakelėmis. Visas surinktas gėles žadama perduoti Aplinkos apsaugos departamentui ir Aplinkos apsaugos agentūrai, taip išreiškiant palaikymą ir išsakant viltį: kitą savaitę šios institucijos turėtų priimti svarbų gyventojams sprendimą – minėtos įmonės TIPK leidimo stabdymą.
Pakalbinta Ramučių gyventoja, einanti asociacijos „Mūsų teisė“ pirmininkės pareigas, Greta Varnaitė-Venckienė teigė, kad „šiukšlyno“ laidotuvės tikrai surengtos ne per anksti.
„5 metai smarvės... Gal net vėlokai laidojame. Kažkada tai turi būti padaryta. Tikimės, kad 2020 metai mums bus lemtingi. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras šioje istorijoje visiškai neįgalus, tikrąja to žodžio prasme. Jie neturi net su kuo matuoti (taršos – aut. past.). Jie tik suveda skaičius, teršalų duomenis, kurie net klaidingai pateikti Kauno MBA. Pagal tai kompiuteryje dėlioja sklaidą. Toks jų ir tikrinimas – niekinis“, – rėžė G.Varnaitė-Venckienė.
Dar vienas „šermenyse“ dalyvavęs gyventojas – Gintaras – teigė, kad reikia palaidoti gamyklą, nes ji jau baigia juos, gyventojus, palaidoti.
„Baisus kvapas būna vakarais, neįmanoma kvėpuoti. Pykina net nuo to kvapo. Džiugios laidotuvės, jei pavyks palaidoti tą baisią gamyklą. Aišku, gali dar prisikelti iš pelenų. Bus matyt“, – šyptelėjo Gintaras.
