Ar didelį kauniečių palaikymą turintis Kauno miesto meras V.Matijošaitis kandidatuos prezidento rinkimuose? Toks klausimas iškilo po to, kai pats laikinosios sostinės vadovas pareiškė, kad sprendimą dėl prezidento rinkimų darys likus keliems mėnesiams iki jų.
Dar vėliau LNK laidai V.Matijošaitis praplėtė savo atsakymą dėl svarbiausių šalies rinkimų. „Jeigu bus blogi kandidatai – reiškia, atsistosim ir eisim. Aš ir meru neplanavau būti, bet jau man buvo atsibodęs gyvenimas apleistame mieste“, – sakė V.Matijošaitis.
Nors sprendimą dėl kandidatavimo į prezidentus priims pats V.Matijošaitis, LRT.lt šaltiniai iš artimos mero aplinkos teigė, jog „šansai V.Matijošaičiui dalyvauti prezidento rinkimuose yra visiškai minimalūs.“
Premjeras S.Skvernelis yra teigęs, kad jau apsisprendė dėl dalyvavimo Lietuvos prezidento rinkimuose 2019-ųjų gegužę, tačiau ar juose dalyvaus, taip ir neatsakė. Yra kalbų, kad S.Skvernelis rengiasi prezidento rinkimams, tačiau kai kurie S.Skvernelio aplinkos žmonės taip pat teigia, kad premjeras yra tvirtai apsisprendęs rinkimuose nedalyvauti.
Kauno miesto meras ir ministras pirmininkas – du politikai, drąsiai galintys pretenduoti į antrąjį prezidento rinkimų turą, nes abu kol kas išlaiko gana aukštus reitingus. Kuris turėtų daugiau šansų, jei vis dėlto abu nuspręstų išmėginti jėgas?
L.Bielinis: jie – vienodos reputacijos
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis sako, kad V.Matijošaitis galėtų tikėtis gana stipraus palaikymo, nes jis vertinamas kaip žmogus, sugebėjęs pakeisti Kauną ar bent jau suteikti šiam miestui inercijos.
„Tai jam didelis pliusas ir, jei jis kandidatų, taptų vienu stipresnių konkurentų. Neaišku dėl jo galimybės kandidatuoti antrajame prezidento rinkimų ture, nes nežinomi kiti galimi kandidatai. Kol kas galime teigti, kad jis turėtų geras perspektyvas“, – LRT.lt sakė L.Bielinis.
Anot profesoriaus, nors užima skirtingus postus, tiek S.Skvernelis, tiek V.Matijošaitis yra vienodos reputacijos politikai, sulaukiantys tų pačių rinkėjų palankumo.
„Jų rinkėjas yra tas pats ir rinkėjui būtų labai sunku pasirinkti. Abu šie politikai turi žmonių, gebančių ar pademonstravusių tam tikrus administracinius gebėjimus, reputaciją. Tačiau iš prezidento reikalaujama šiek tiek kitų savybių, kurios labiau susietos su užsienio politika. S.Skvernelis jau apsilankė Lenkijoje ir tuo davė signalą visiems: žiūrėkite, aš galiu kažko pasiekti ir užsienio politikoje“, – kalbėjo L.Bielinis.
VDU politologas nesiėmė spėlioti, kuris politikas iš kurio atimtų balsus, jei abu dalyvautų prezidento rinkimuose. „Kol kas jie tarpusavyje nekonkuruoja, vienas kitam demonstruoja tikimybę ir galimybę būti kandidatu, bet ne siekį tapti prezidentu. Kol kas jie sako: taip, neatmestina galimybė. Jie kol kas dalyvauja galimybių transliavimo konkurse, bet ne daugiau“, – aiškino L.Bielinis.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė R.Urbonaitė sako, kad V.Matijošaičio ir S.Skvernelio tipažas – išties gana panašus, jie abu demonstruoja ūkišką, griežtą valdymą ir norą daryti reformas.
„Nors S.Skvernelis gerai žinomas ir turi aukštas pareigas, V.Matijošaičio startinė pozicija yra geresnė, nes šiandien jis „ant bangos“. Kaune šis žmogus tvarkosi gerai, pirmąkart net Vilnius kartais su pavydu žiūri į šį miestą. V.Matijošaitis keičia Kauno nuotaikas, kauniečiai pradeda didžiuotis savo miestu, o tai – ne mažiau svarbu.
S.Skvernelio pozicija mažiau palanki, nes iš jo reikalaujama labai daug, o padaryti pavyksta tikrai ne tiek, kiek jis norėtų. Kritikos jo atžvilgiu daug ir, jei nepavyks padaryti kažko apčiuopiamo, tai gali dar labiau kirsti per jo reitingus“, – perspėjo R.Urbonaitė.
Politologės teigimu, V.Matijošaitis turi galimybę atstovauti sluoksniui žmonių, kurie jaučia distanciją tarp savęs ir vadinamojo Vilniaus elito.
„Kartais kalbantis su žmonėmis galima išgirsti: jūs ten Vilniuje... Takoskyra yra dar nuo Vytauto Landsbergio ir Algirdo Brazausko laikų, kai vienas buvo matomas su plūgu, o kitas – prie fortepijono. Iki šiol gyvenama su tokia dichotomija ir žmonės vis dar nori ūkiško ir kietos rankos prezidento. V.Matijošaitis visai neblogai tvarko ūkį, merui tai yra svarbiausia. Panašu, kad jis turi savo rinkėjų auditoriją, kuri ateina ir balsuoti.
Nepaisant to, kad jis laksto su „Ferrari“ ir turi daug pinigų, jis demonstruoja paprastumą. Mano požiūriu, jo šansų nereikėtų nuvertinti, o jei dar gera rinkimų kampanija, strategija, komunikacija... O gal apskritai galima „sukonstruoti“ kažką panašaus į V.Matijošaitį? Laiko dar yra“, – svarstė R.Urbonaitė.
G.Dabašinskas: Lietuva – ne Kaunas
Apžvalgininkas G.Dabašinskas sako, kad V.Matijošaitis išties turėtų neblogas galimybes gerai pasirodyti prezidento rinkimuose, jei tam skirtų labai daug dėmesio. Be to, neaišku, ar toks populiarus kaip Kaune jis būtų ir platesniu – šalies mastu.
„Lietuva – ne Kaunas. Kaune jo autoritetas nemažas, nes pradėjo tvarkyti gatves ir daryti kitus gerus darbus. Manau, kad jis šiame mieste įtvirtina savo valdžią. Tačiau didžioji problema ta, kad mero reitingas nelabai konvertuojasi į kandidato į prezidentus [reitingą]. Čia galime pateikti ir buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko pavyzdį – tai irgi iškalbingas žmogus, kuris Vilniuje dar ir dabar populiarus, ypač po Remigijaus Šimašiaus nesėkmių. Bet Lietuvos mastu A.Zuokas neturi jokių šansų.
Taigi su V.Matijošaičiu gali nutikti labai panašiai. Bet jis – racionalus žmogus, „verslininkiškai“ stato politinę karjerą. Manau, jis gali gerai pasirodyti prezidento rinkimuose, bet tam turi skirti labai daug dėmesio. Negali dalyvauti rinkimuose nenorėdamas jų laimėti. Į tai reikia daug investuoti, o meras ir taip turi daug darbelio. Ne taip paprasta žaisti dvigubą žaidimą. Tokiu atveju gali nukentėti ir Kauno reikalai“, – perspėjo G.Dabašinskas.
Apžvalgininkas mano, kad V.Matijošaitis laikys intrigą iki paskutinės akimirkos, o galiausiai pasakys: suprantu, jūs norite, kad kandidatuočiau, bet Kaunas yra svarbiau, nes Kaunas – Lietuvos širdis.
Jei vis dėlto susiklostytų tokia situacija, kad prezidento rinkimuose dalyvautų ir Kauno meras, ir premjeras, tuomet, G.Dabašinsko manymu, geresnius šansus turėtų V.Matijošaitis.
„Žmonės kalbėtų, kad S.Skvernelis gal ir galėtų būti prezidentu, bet V.Matijošaitis – geriau. Jam geriau sekasi, jis tiesmukai nejuokauja, yra rimtesnis. Jis daro didesnį įspūdį žmonėms“, – aiškino G.Dabašinskas.
MRU politologė R.Urbonaitė taip pat sako, kad S.Skverneliui nebus paprasta pagerinti savo reitingus prieš pat rinkimus.
„Jei S.Skvernelis prieš rinkimus nepadarys gudraus ėjimo, pasiųsdamas žinutę, kad kažkas jam trukdė padaryti gerus darbus ir jam reikia atsistatydinti, premjero reitingai gali išlikti žemi ir toliau. Dėl to pozicija eiti iš premjero į prezidentus nėra labai dėkinga. Išlaikyti aukštus reitingus premjerui nelengva, ypač dėl to, kad žmonių lūkesčiai buvo labai smarkiai užkelti, tad ir nusivylimas didėjo staigiai“, – aiškina R.Urbonaitė.
Pasak G.Dabašinsko, dar viena labai svarbi aplinkybė – kad ir kokią distanciją S.Skvernelis laikytų nuo „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio, jis vis tiek yra R.Karbauskio žmogus, be to, ir ne pirmas.
„Prilipę „valstietiški“ reikalai S.Skvernelį dusina, o V.Matijošaitis to neturi, jis pats yra karalius, ką daro – tai yra jo sprendimai, su niekuo nederinami. Tačiau, manau, V.Matijošaitis supras, kad jis – vietos politikas, sėkmės lydimas verslininkas, ir rinkimuose nedalyvaus. Norint būti visos Lietuvos politiku, reikia šiek tiek kitokių duomenų.
Meras gali sukviesti į kabinetą žmones ir jiems nurodinėti. O Lietuvos mastu į kabinetą reikia sukviesti žmones, kurie dar sukviečia daugiau žmonių. Tai – jau daugiapakopis valdymas. Gal V.Matijošaitis versle tai ir sugeba, bet politikoje tokios patirties neturi“, – LRT.lt dėstė apžvalgininkas G.Dabašinskas.
