Kreipimesi rašoma, kad „tiek Lietuva, tiek Baltarusija (kaip ir visos ES šalys) yra prisijungusios prie 1991 m. Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (Espoo konvencija). Astravo AE bus statoma vos 23 km nuo Lietuvos sienos, bet koks jos kenksmingumas gali ir turės neigiamą poveikį Lietuvos bei kitų ES šalių gyventojų aplinkai ir gerovei, todėl diskusijos šiuo klausimu yra labai reikalingos. Minskas dar nepateikė išsamaus poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos dėl būsimos AE ir nėra jokių ženklų, kad tai padarys“.
„Yra puiki proga aiškiai ir nedviprasmiškai pasakyti A.Lukašenkai, kad ES tiek savo viduje, tiek bendraujant su partneriais netaikys jokių išimčių kalbant apie branduolinę saugą. Baltarusijai turi būti aiškiai nubrėžta raudona linija, kurią peržengus nebebūtų prasmės kalbėti apie tolimesnį Baltarusijos bendradarbiavimą su ES Rytų partnerystės ar kituose formatuose“, – pranešime spaudai teigia V.Mazuronis.
EP narys tikisi, kad kiti Lietuvos EP nariai ir nevyriausybinės organizacijos prisijungs prie kreipimosi. Anot jo, solidarumą rodanti Lietuvos laikysena būtų ženklas ET pirmininkui ir ES narėms rimčiau pažiūrėti į Astravo AE saugumo klausimą.
„Ankstesni Lietuvos veiksmai davė mažai naudos stabdant Astravo AE statybas, be tarptautinių organizacijų, pirmiausia ES palaikymo, tikėtis progreso yra nerealu. Privalome išnaudoti visas progas. A.Lukašenka Briuselyje lankosi itin retai: tai puiki proga pasakyti tai, ką norime ir ką manome esant svarbu“, – įsitikinęs V.Mazuronis.
