Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
01 31 /09:40

V.Mitalas sako, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie 500 mln. eurų

Valdančiųjų „laisviečių“ atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas sako, kad Lietuva šiemet gynybai galėtų pasiskolinti apie pusę milijardo eurų, jeigu Krašto apsaugos ministerija matytų galimybę paskubinti kokius nors įsigijimus arba paankstintų investicijas, skirtas priimti Vokietijos brigadai.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr.
Vytautas Mitalas

Pasak jo, tai leistų pasiekti, kad šiemet krašto apsaugos finansavimas pasiektų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o tokios apimties skolinimasis nepažeistų europinių fiskalinės drausmės taisyklių.

„Šiemet mes galime pasiskolinti daugiau nei 500 mln. eurų, tiek leidžia Mastrichto kriterijai, tai yra maždaug apie pusę milijardo iki tų 3 proc., gal net šiek tiek daugiau“, – Žinių radijui sakė V.Mitalas.

Mastrichto kriterijai leidžia, kad viešojo sektoriaus deficitas – neigiamas pajamų ir išlaidų balansas – siektų ne daugiau 3 proc. BVP. Finansų ministerija teigia, kad gruodį patvirtintas šių metų biudžetas ir reikš 3 proc. deficitą.

Tačiau V.Mitalas BNS teigė savo skaičiavimuose besiremiantis Europos Komisijos vertinimu, jog 2024 metų valstybės biudžete yra numatytas 2,3 proc. BVP deficitas, taigi, papildomai pasiskolinti gynybai dar įmanoma.

Parlamentaro teigimu, Vyriausybei sutikus papildomai skolintis, o Krašto apsaugos ministerijai radus būtų paspartinti pirkimus, šių metų valstybės biudžeto pataisos galėtų būti svarstomos Seimo pavasario sesijoje.

Politikai šiuo metu ieško būdų, kaip padidinti finansavimą krašto apsaugai.

Šiuo metu jis siekia 2,71 proc. BVP, tačiau kitąmet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas siekia 2,52 proc. BVP.

Daugelis politikų ir ekspertų sutaria, kad norint priimti Vokietijos brigadą, iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenėje diviziją ir padidinti šauktinių skaičių reikia didesnio finansavimo.

Šią savaitę su partijų atstovais, verslo ir profsąjungų lyderiais susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad iki 2030 metų vidutiniškai papildomai reikėtų skirti 0,7 proc. BVP kasmet, o vėliau papildomų asignavimų suma turėtų siekti apie 0,4 proc. BVP.

Politikai vėliau žada tartis, kokiomis priemonėmis finansavimą padidinti. Tarp įvairių partijų atstovų siūlomų variantų – mokesčių didinimas, dabartinių biudžeto pajamų perskirstymas, valstybės skolinimasis užsienio rinkose arba iš piliečių, savanoriški gyventojų įnašai ginkluotosioms pajėgoms.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?