Pasak jo, nors Minsko režimas ir aktyviai dalyvauja remdamas Rusijos karą prieš Ukrainą, šimtatūkstantinės demonstracijos Baltarusijoje po 2020-ųjų prezidento rinkimų, kurių rezultatų Vakarai nepripažino, parodė pačių baltarusių demokratijos troškimą.
„Todėl aš žiūrėčiau kitaip į Baltarusiją, į tą sienų klausimą, nei į dabartinį požiūrį į Rusiją, Rusijos sienų klausimą. Kai pasirodo tam tikros iniciatyvos, kurias politikai dabar iškėlė, viską uždaryti ar kažką pakeisti, klausimas yra, ar yra tikrai pagrindas tokiems sprendimams atsitikti“, – Žinių radijui kalbėjo V.Mitalas.
Svarstyti galimybę riboti Baltarusijos piliečių atvykimą, taip pat spręsti į Baltarusiją vykstančių lietuvių problemą pastaruoju metu ragino europarlamentaras Petras Auštrevičius.
„Tai jei kai kurie europarlamentarai turi konkrečių pastabų, ką saugumo prasme ar migracijos procedūrų prasme reikia pataisyti, tai apie tas procedūras ir šnekėkime. Dabar, man atrodo, tai yra toks užmerktom akim drąsus pareiškimas – užsidarom, nieko nekreipiam dėmesio. Tas pareiškimas šiuo atveju yra pro šalį“, – siūlymą įvertino V.Mitalas.
Baltarusija nuo pernai balandžio taiko bevizį režimą Lietuvos piliečiams, tuo metu Valstybės saugumo departamentas (VSD) įspėjo, kad Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti pas juos atvykstančius Lietuvos piliečius. Užsienio reikalų ministerija šiuo metu rekomenduoja nevykti į Baltarusiją, tačiau griežto draudimo tai daryti nėra.
Taip pat Rusijos ir Baltarusijos piliečiams šiuo metu ribojamas vizų išdavimas, abiejų šių valstybių atvykėliai turi pildyti specialų klausimyną ir jame išdėstyti savo požiūrį į Rusijos agresiją Ukrainoje. Rusijos piliečiams galioja griežtesnė tvarka – net ir turintys vizas į Lietuvos teritoriją neįleidžiami, jei neatitinka Vyriausybės nustatytų kriterijų.
Pastaruoju metu daug diskusijų ir neigiamų reakcijų Lietuvoje kilo dėl operos solisto Vaido Vyšniausko sprendimo koncertuoti Minske.
V.Mitalas sako, kad net ir tokie atvejai neturėtų paskatinti svarstymų riboti judėjimą.
„Kad nuvažiuoja ten dainininkai, kurie po to pradeda politinę karjerą Petro Gražulio sąraše, tai, žinote, man atrodo, kad tai tik parodo to dainininko protą, labai gerai atidengia. Ir kad uždarysime sienas tokiam dainininkui, kažko iš esmės Lietuvoje neišspręs. Gal kaip tik gerai, kad pamatome tikruosius veidus kai kurių žmonių, kurie ir savo koncertais, ir savo politinės karjeros konstravimu pradeda naują veiklos etapą“, – kalbėjo jis.
Anot jo, tai, kad Lietuvoje kuriasi baltarusių diaspora, yra Lietuvos „istorinė misija padėti jiems demokratizuotis“. Tai įrodo ir ilgus metus Vilniuje veikiantis baltarusiams skirtas Europos humanitarinis universitetas.
„Mes turime suprasti vieną dalyką, kad šalia tų režimų, kurie nėra demokratiški, tarkime, Baltarusijos, mes gyvename, ir, baisu net pasakyti, bet gyvensime dar kurį laiką, kol, labai tikiuosi, valdžia ten pasikeis“, – kalbėjo V.Mitalas.
„Bet jei ji dar artimu metu nepasikeis, mes būsime jų kaimynai. Ir ta kaimynystė pasireiškia ne tik tuo, kad turime sustabdyti įvairias atakas, kurias mums surengia Batka, bet taip pat tuo, kad visokeriopai remtumėme tų žmonių, kurie nori, siekia laisvės, judėjimą į priekį“, – pabrėžė Seimo vicepirmininkas.
