„Mums esminiai momentai yra šie: neatšaukiamai suplanuotas visapusiškas Lietuvos kariuomenės pajėgumų stiprinimas, Šaulių sąjungos plėtra pereinant prie šaulių, kaip civilinių pajėgų, modelio.
Užsibrėžėme tikslą pasiekti 50 tūkst. dydžio šaulių civilines pajėgas per aštuonerius metus. Kitas, Laisvės partijai esminis, yra visuotinės gynybos principas – kad visi galėtų įsitraukti į krašto gynybą, tačiau nebūtinai konvenciniu būdu. Plėsime alternatyvią karo tarnybą, kad visi turėtų galimybę ginti tėvynę kaip geriausiai tai gali“, – sako Seimo vicepirmininkas V.Mitalas.
Jis pabrėžia, kad platus sąjungininkų karių buvimas ant žemės Lietuvoje yra svarbiausias Rusiją atgrasantis veiksnys. Anot jo, suplanuoti darbai reikšmingai padidinti NATO pajėgumus Lietuvoje – pirmieji, neatidėliotini uždaviniai.
„Turime pasiekti, kad infrastruktūrinių projektų plėtra būtų greita, sudarysime aljanso sąjungininkams kuo geresnes sąlygas būti čia, treniruotis ir tobulinti bendrą pajėgų veikimą – to iki galo nebuvome padarę. Artimiausioje ateityje turėsime būti pajėgūs priimti ne mažiau kaip 20 tūkstančių sąjungininkų karių su įranga, technika, atsargomis, taip pat užtikrinti nuolatinių JAV kovinių pajėgų buvimą su išankstiniu įrangos dislokavimu“, – pabrėžia V.Mitalas.
-
Augantys NATO raumenys: kaip keisis Lietuvos gynyba
-
Atsargos karininkas: Lietuva tampa geriau apginama, bet reikia ruoštis moderniems karams
-
Seimas sesiją pradėjo 2,52 proc. BVP gynybai ir baigė vadovo statusu V.Landsbergiui
-
L.Kasčiūnas: turime labai greitai nusipiešti paveikslą, ko siekiame oro gynyboje
