Buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas visiems kandidatams uždavė tokį klausimą:
Lietuvos prezidentas yra ir vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas. Jūs – prezidentas. Naktį jums paskambina Lietuvos kariuomenės vadas ir praneša, kad prieš nepriklausomą Lietuvos valstybę prasidėjo karinė agresija, priešo pajėgos perėjo Lietuvos valstybinę sieną ir juda į šalies gilumą. Jūsų pirmieji veiksmai?
Kandidatų atsakymai – vaizdo įraše.
Vytenis Povilas Andriukaitis pusiau juokais sako, kad tokioje situacijoje beliktų tik griebtis už galvos, nes tai reikštų, kad Lietuvos žvalgyba ir kontržvalgyba miega. „Arūnai! Tai yra iš baisaus paties sapno svogūnų dalinimo procedūra. Nedalink tokių svogūnų! Nes visiškai akivaizdu – čia jau šaukštai po pietų. Vadinasi, iki tol reikia žinoti ir nemiegoti. Jau nemiegoti savaitėmis ar mėnesiais. Budriai sekti visą lauką ir turėti savo žvalgų tose agresyviose valstybėse. Protingiausi tie, kurie nerėkia, o turi savo žvalgus ir savo slaptąją informacijos sistemą, iš tų agresorių būstinių. Aš pasiųsčiau A.Valinską į žvalgybą“, – sakė V.P.Andriukaitis.
Gitanas Nausėda pirmiausia susisiektų su kariuomenės vadu. „Aš manau, kad šitokioje kritinėje situacijoje reikia mažiau improvizacijų, o reikia labai tiksliai ir nepanikuojant laikytis to plano, kuris yra parengtas jau dabar ir kuris yra nuolat tobulinamas. Apie jį turbūt labai viešai ir nebūtų galima kalbėti, nors bendrais bruožais jis man yra žinomas“, – sakė G.Nausėda.
Ingrida Šimonytė viliasi, kad tokiu atveju prieškambaryje jau rastų paruoštą dekretą dėl karo padėties skelbimo. „Šaukiama Valstybės gynimo taryba ir kreipiamasi į NATO per mūsų ambasadorių, kad būtų aktyvuotas NATO sutarties 5 straipsnis“, – taip planą išdėstė kandidatė.
Valdemaras Tomaševskis mano, kad nuo tokių situacijų saugantis reikia puoselėti santykius su kaimynais. „Būtent dirbant kasdienį darbą, ypač prezidento, reikia keist savo retoriką, reikia atsisakyti karinės retorikos, reikia turėti gerus santykius su visais kaimynais. Reikia, kaip sakiau, ir komercine prasme dažniau susitikinėti, kad nebūtų tokių įtampų. Aišku, jei, neduok Dieve, tokia situacija atsitiks, tai prezidentas, kaip Valstybės gynimo tarybos vadovas, turi pirma sušaukti šią tarybą skubiai, tą ir padaryčiau“, – sako jis.
Naglis Puteikis sako, kad iškart duotų nurodymą atidengti ugnį į priešą ir šauktų Valstybės gynimo tarybą.
Valentinas Mazuronis mano, kad valstybės gynimo mechanizmas turi įsijungti savaime, automatiškai ir be jokių kalbų pradėti veikti tuoj pat. „Ypatingai, jei mes kalbame, kad kažkas peržengė mūsų valstybės sieną, nors tas irgi turėtų būti matoma jau žymiai anksčiau turint dabartines galimybes, žvalgybą. Jeigu įvyksta toks atvejis, tai prezidentas pirmiausia turi atsikelti nedelsdamas iš lovos. Mano nuomone, važiuoti į prezidentūrą, kviesti Gynybos tarybą“, – dėstė jis.
Mindaugas Puidokas taip pat pirmiausia šauktų Valstybės gynimo tarybą. „Pirma mūsų užduotis – Suvalkų koridoriaus saugumo užtikrinimas. Mūsų gynybos pajėgos čia labai aiškiai žinotų, ką reikia daryti tokiu atveju, kaip sinchronizuoti mūsų veiksmus su NATO partneriais, kada galėtų artimiausiu metu ateiti pagalba, kaip sinchronizuoti veiksmus su Lenkija, kaip artimiausia strategine partnere, kuri padėtų mums saugoti Suvalkų koridorių“, – aiškina jis.
Arvydas Juozaitis pirmiausia susisiektų su civilinės saugos sistema, kuri garsiniais signalais pažadintų miestus, gyvenvietes. „Antra, išeiti į eterį – viešą ar internetu – visais įmanomais kanalais, kurie turi būti paruošti iš anksto ypatingiems atvejams, ir kreiptis į piliečius, kad nėra laiko laukti saugumo tarybos arba Seimo pritarimo ir prezidentas imasi atsakomybės kreipdamasis į ginkluotąsias pajėgas ir suteikdamas įgaliojimus kariuomenės vadui užimti gynybinę poziciją ir panaudoti visas įmanomas priemones priešui atremti“, – sakė jis.
Vienintelis Saulius Skvernelis 15min prezidento rinkimų projekte dalyvauti atsisakė motyvuodamas esą neturi tam laiko.
Visus kandidatų atsakymus rasite jų asmeniniuose profiliuose projekte „PAŽINK KANDIDATĄ“.