Į aukščiausius postus ES siūlomi senųjų Bendrijos šalių atstovai. Į Europos Komisijos (EK) vadoves nominuota Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku turėtų tapti Belgijos premjeras Charles Michelis, ES vyriausiuoju įgaliotiniu užsienio reikalams ir saugumo politikai – Ispanijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
Vadovauti Europos centriniam bankui siūloma prancūzė Tarptautinio valiutos fondo vadovė Christine Lagarde.
Europos Parlamento (EP) pirmininku tapo italas Davidas Maria Sassolis. Tiesa, jis išrinktas kelios valandos po to, kai trečiadienio rytą kalbėjomės su V.P.Andriukaičiu.
Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas EK narys V.P.Andriukaitis nėra patenkintas įvykusiu aukščiausių europinių postų dalybos procesu.
Prancūzijos–Vokietijos susitarimas
– Kaip vertinate aukščiausių ES postų padalijimą? Ar, jūsų galva, pasirinkti tinkami asmenys?
– Uždavėte tokį gana komplikuotą klausimą. Kaip žinote, šie kandidatai buvo pasiūlyti po gana gilios nesutarimų krizės.
Atsiribojus nuo kandidatų, visų pirma, labai gaila, kad procesas, kuris susijęs su demokratine valdžių kontrole ir demokratiniu mandatu, demokratiniu išrinkimu – vadinamasis Spitzenkandidat (pagrindinio kandidato – red.past.) procesas – šį kartą sugriuvo.
Kaip atsimenate, anksčiau buvo Spitzenkandidat varžybos – politinių jėgų, kurios pasisakė už ES projekto demokratinį mandatą, kad jos gautų mandatą iš žmonių, jog nesakytų, kad čia yra technokratai, žmonių nerinkti ir taip toliau.
Tada buvo ir Jean'as Claude'as Junckeris, ir Guy'us Verhofstadtas, ir Martinas Schulzas. Jie dalyvavo rinkimuose ir vienu atveju vienas tapo EK prezidentu, kitas tapo EP pirmininku.
Spitzenkandidat procesas padėjo apsaugoti ES projektą nuo tų populistinių atakų, kad čia komisijose, institucijose – niekaip neatskaitingi žmonės, nerenkami ir taip toliau.
Kaip bebūtų keista, šį kartą Spitzenkandidat procesą EVT sužlugdė būtent tų šalių lyderiai, kurie iš tiesų labiausiai kritikuoja Komisiją arba Tarybą, kad ten susirenka niekam neatskaitingi žmonės.
Kaip bebūtų keista, šį kartą Spitzenkandidat procesą EVT sužlugdė būtent tų šalių lyderiai, kurie iš tiesų labiausiai kritikuoja Komisiją arba Tarybą, kad ten susirenka niekam neatskaitingi žmonės.
Tai, vat, Vengrija, Lenkija – Višegrado grupė, Italija. Jos užblokavo šitą procesą ir tai yra be galo blogai.
Tada dėl Franso Timmermanso, Manfredo Weberio, Margrethe Vestager kandidatūrų praktiškai nebuvo rastas sutarimas. Tai yra labai blogas ženklas.
Dabar tų šalių vyriausybės, kurios nekreipė dėmesio į Europos pamatines vertybes, gali pažeisti Lisabonos sutartį, daryti ką nori, pavyzdžiui, Viktoro Orbano ar kitos, dabar gali trinti rankomis, nes užtenka blokuojančios mažumos pažangos procesams sustabdyti.
Žinoma, po to įvyko krizė, nebuvo galima rasti kitokių sprendimų. Tai dabar iš tos bėdos yra gimęs toks variantas, kuris, atsitraukus truputį toliau, visgi yra variantas, šį kartą labiau artimas Prancūzijos–Vokietijos susitarimui.
Tiek Ch.Michelis yra frankofonas ir iš esmės Emmanuelio Macrono įtakoje, tiek Ch.Lagarde yra frankofonų įtakoje.
Vokiečiai pasiūlė savo kandidatą.
Čia nėra tokio didesnio geografinio balanso ir tokio atsižvelgimo į įvairių šalių pozicijas, kaip buvo anksčiau. EVT vadovas Donaldas Tuskas atstovavo Rytų ir Centrinei Europai. Dabar to nėra.
EVT vadovas Donaldas Tuskas atstovavo Rytų ir Centrinei Europai. Dabar to nėra.
– Iš tiesų visos keturios kertinės pozicijos tenka vadinamųjų senųjų ES valstybių atstovams. Ką apie tai manote?
– Netgi ir siauresniame valstybių rate. Jeigu atsimenate, anksčiau ir Didžioji Britanija dalyvavo. Buvo ledi Catherine Ashton anksčiau.
Dabar praktiškai yra Prancūzijos–Vokietijos įtakos sferoje labai stipriai parinktos tos keturios asmenybės. Čia nėra net abejonių, nekyla klausimų.
Žinoma, dar yra kiti portfeliai – antros eilės, kaip EK vicepirmininkų, kur vyksta diskusijos, kad gal ir Marošas Šefčovičius, ir F.Timmermansas, ir M.Vestager būtų įtraukti. Bet kol kas nėra aišku dėl to.
Politinio projekto balanso, Šiaurės–Pietų, Rytų–Vakarų geografinio balanso kontekstas yra neišlaikytas. Čia yra akivaizdu.
– Vis dėlto prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad Lietuvai ir mūsų regionui toks pasirinktas „paketas“ yra palankus.
– Ne taip reikia žvelgti į problemas. Tiesiog pasakysiu, kad tai yra tiesiog tušti žodžiai.
Lygiai tiek pat Lietuvai buvo palanki ir dabartinė EK, ir dar ankstesnis variantas. Ir kai stojome į ES, Lietuvai buvo palankus variantas. Kada gi Lietuvai buvo nepalankus? Kas čia per kriterijus? Nėra tokio kriterijaus.
Aš esu tolimas nuo tokio primityvaus populizmo, tiesą pasakius, nes visos EK praktiškai visą laiką buvo pozityviai nusiteikusios visų šalių atžvilgiu. Jeigu šalys-narės laikėsi Lisabonos sutarties. Šiuo atveju negali pasakyti, kad Komisija buvo nepalanki Italijai, Vengrijai, Rumunijai arba Lenkijai. Ne.
Komisija yra sutarčių sargas ir jeigu tos šalys grubiai pažeidžia sutartis, tai EK turi vykdyti savo pareigas, nes ji gina bendrijų metodą ir yra vienodai neutrali visiems. Bet, jeigu yra pažeidimai, Komisija negali sakyti: „Žinote, kadangi mes biškį palankesni jums, tai mes į pažeidimus žiūrėsime pro pirštus“. Kur logika? Nėra jokios logikos.
EK apskritai visą laiką iš esmės buvo nusiteikusi labai aktyviai padėti visoms šalims – ir Lietuvai, ir Latvijai, ir Estijai, ir Lenkijai, ir taip toliau.
Nėra tokio dalyko, kad, štai, kažkokia Komisija būtų kažkam nepalanki. Ji nepalanki, kada šalys-narės pažeidžia fundamentalius Europos teisės, vieningos rinkos, keturių laisvių ir įstatymų viršenybės principus.
Kas kita, kada EVT priimami sprendimai, pavyzdžiui, dėl tiesioginių išmokų. Juk čia ne EK priėmusi, kad tos išmokos ūkininkams šalyse-narėse skiriasi. Čia buvo priimtas sprendimas EVT ir EP.
Juk Komisija neturi teisės pakeisti tų šalių iniciatyvų, ji vykdo sprendimus. Ji siūlo, bet jos siūlymus dažnai atmeta, o tada, kai sprendimai priimami, EK juos vykdo. Tai nereikia nieko čia kaltinti, kas palankaus, kas – nepalankaus.
Šiuo atveju aš manau, kad tos keturios pavardės ne tame kontekste turi būti svarstomos.
Darbą planuoja baigti lapkritį
– Kaip prognozuotumėte, kas laukia ES, jeigu siūlomi kandidatai būtų patvirtinti svarbiausių Bendrijos institucijų vadovais? Kokia būtų ES kryptis? Ar galima ką nors prognozuoti?
– Visų pirma, ES kryptis nepriklauso nuo personalijų. Ji priklausys nuo EVT pasirašytos naujos daugiametės finansinės perspektyvos ir naujų uždavinių bei tikslų.
Jūs žinote, kad EK pasiūlė naujus 2020–2027 metų prioritetus ir dabar vyksta svarstymai. Tie prioritetai visiškai nepriklauso nuo to, kokios personalijos bus, nes jie yra kolektyviniai, ir sprendimai yra kolektyviniai.
Kas kita, kalbant, pavyzdžiui, apie Komisijos efektyvumą, kaip ji susitvarko. Tai, aišku, čia reikia labai daug patirties ir iš tiesų daug žinių.
Čia jau viskas priklauso nuo to, ar paskirti nauji žmonės gerai įsisavins arba jau išmano visą tą sudėtingą mechanizmą EK, EVT ir EP. Va, čia, efektyvumo prasme, taip, tai yra klausimai.
Bet Komisija pati turės vykdyti tai, ką EP su EVT kartu patvirtins.
Mes pateikėme prioritetus. Dabar dėl jų diskutuojama. Manau, kad šį rudenį, Suomijos pirmininkavimo ES Tarybai metu, jie bus patvirtinti.
Tai kita Komisija jau turės vykdyti tuos prioritetus, nes ji didele dalimi yra sutarčių sargas ir vykdomoji institucija.
Bet, kalbant apie žinojimą, patirtį, išmanymą, visų šalių interesų supratimą vykdant darbus, tai, aišku, būtų geriau, kad Komisijos, EVT ir EP kompozicijos apimtų daugiau šalių-narių atstovų, ne tik dviejų–trijų.
– ES narės turės deleguoti savo atstovus į naujos kadencijos EK. Gal girdėjote, apie kokias kandidatūras iš Lietuvos eina kalba?
– Aš manau, kad jūs žinote geriau už mane, nes aš kol kas nieko oficialaus nežinau.
Tuo metu nei premjeras, nei Seimo Europos reikalų komitetas, nei Seimo pirmininkas, nei prezidentė ypatingų kokių nors užklausimų ar ko nesiūlė. Kažkaip kontaktas yra labai prastas. Nežinau, kodėl.
Žinau tik tiek, kad spaudoje Lietuvoje yra daug pavardžių. Tai aš beveik žinau tiek pat, kiek jūs.
Kažkaip kontaktas yra labai prastas. Nežinau, kodėl.
– Iš savo darbo EK patirties, kaip manytumėte, kokio žmogaus ten reikia?
– Žinote, būtų man neetiška atsakyti į šitą klausimą, dabar dar einant komisaro pareigas. Dar vis tiek turiu išlikti neutralus.
Šiaip, aš manau, kad yra Lietuvoje pakankamai daug stiprių kandidatūrų. Užaugo jau visa didelė nauja karta žmonių, įsitraukusių į ES darbotvarkę. Žinoma, čia neturėtų būti skirstoma neatsižvelgiant į kompetenciją. Ji yra labai svarbu, neabejotinai.
Dabar komisarų paskyrimai praeis demokratinį atrinkimą EP, komitetuose, diskusijas su paskirtuoju nauju prezidentu. Be to, yra didžiulis nevyriausybinių ir įvairių lobistinių organizacijų vertinimas bei spaudimas.
Čia labai daugiabriauniai dalykai. Tikrai reikėtų, kad būtų parenkami žmonės, jau perkandę Europos reikalus.
– Nors tai priklausys nuo įvairių dalykų, tarkime, kaip seksis tvirtinti vadovybę ir panašiai, kada, kaip planuojama, baigsite kadenciją?
– Neaišku, kaip čia viskas formuosis. Mes planuojame, pagal viską, lyg lapkričio mėnesį jau baigti savo darbą, bet nesame tikri.
Dalyvaus visuomeniniame gyvenime
– Matyt, jau galvojate, ką veiksite grįžęs į Lietuvą. Kokių planų turite?
– Tikrai būsiu aktyvus Lietuvos visuomeniniame gyvenime: ir socialdemokratų, ir kitų metų politiniuose įvykiuose. Neabejotinai.
– Kitaip tariant, dalyvausite Seimo rinkimuose?
– Aš kol kas sakau, kad būsiu labai aktyvus. O kaip bus, bus matyti.
– Net jeigu dalyvausite Seimo rinkimuose, iki jų bus likę dar metai. Ar dairysitės kokio nors darbo, ar tik dalyvausite visuomeniniame gyvenime?
– Negalėčiau nieko atsakyti, nes, jeigu bus kokių darbo pasiūlymų, – kodėl gi ne? Bet šiaip, tai yra galimybė dar ir apibendrinti labai intensyvų darbą.
Turiu labai daug darbinių planų ir pamėginti penkerių metų patirtį apibendrinti. Labai įdomiame ES laike buvau, neišpasakytai įdomiame.
Tokio komplikuoto, sudėtingo, įdomaus ir tokio kompleksinių sinerginių krizių laikotarpio, koks teko šitai Komisija, aš neatsimenu.
– Jeigu trumpai įvertintumėte besibaigiančios kadencijos laikotarpį, koks jis buvo?
– Kvapą gniaužiantis, pilnas nuotykių ir iššūkių metas. Be galo įdomus, neišpasakytai.
Pradedant graikų krize, ebolos krize, migrantų krize, ES šalių vidinėmis krizėmis, kur niekad nebuvo taip, kad keturios–penkios šalys taip grubiai pažeistų Lisabonos sutartį, Brexit'as.
Be to, tarptautinė aplinka, Donaldo Trumpo administracija, Pekino administracija, Maskvos administracija, Ukrainos krizė – žodžiu, fantastiškai įdomus laikotarpis.
