V.Pečeliūnas 15min sakė, kad bent jau šitoje ligoninėje šiuo metu gydomi vien tie pacientai, kurie nėra pasiskiepiję.
O pacientai vis jaunesni – dabar jų amžius tėra 30-40 metų.
Vasarinė banga
– Užsikrėtimų COVID-19 skaičiai vėl auga, tačiau pacientų, kuriems prireikia hospitalizacijos, bent kol kas nedaugėja. Čia, tikiuosi, nėra tyla prie audrą?
– Mes, laimei, ne pirmieji pasaulyje pradėjome šitą bangą – vasarinę.
Visi tikėjosi, kad ji bus rudeninė, bet akivaizdu, kad kai kuriose šalyse ji vasarinė ir jau vadinama truputį kitaip – nesiskiepijusių žmonių banga.
Šiandien Lietuvoje ligoninėse tikrai jokios bangos nėra. O vertindami naujai nustatytų atvejų skaičius, iš tikrųjų matome augimo tendenciją.
– Ankstesnių bangų metu medikai akcentavo, kad turi praeiti arti dviejų savaičių nuo to, kai pradeda augti užsikrėtimų skaičius, iki pacientų, kuriems reikia hospitalizacijos, srauto išaugimo. Dabar tokios tendencijos nematote?
– Apie dešimt dienų paprastai praeidavo nuo atvejų skaičiaus padidėjimo iki ligoninėse hospitalizuojamų pacientų skaičiaus padidėjimo.
Lietuvoje mes kylame formaliai nuo liepos 4-6 dienos, tai jau turime praėjusias dvi savaites.
Jokio didėjimo hospitalizuojamų pacientų bent jau mūsų įstaigoje, kiek matome ir kitose įstaigose, nėra.
Visi neskiepyti
– Kiek šiuo metu Santaros klinikose turite paguldytų COVID-19 liga sergančių pacientų?
– Reanimacijoje Santaros klinikose šiuo metu tėra vienas pacientas. Ne reanimaciniuose skyriuose turime septynis pacientus.
Santaros klinikose dabar gulintys COVID-19 skyriuose pacientai visi yra neskiepyti.
– Sakote, kad tai nesiskiepijusiųjų banga. Ar hospitalizuotų pacientų dauguma yra būtent nesiskiepiję žmonės?
– Santaros klinikose dabar gulintys COVID-19 skyriuose pacientai visi yra neskiepyti.
Neturiu duomenų apie kitas ligonines, tačiau mūsų ligoninėje yra taip.
– Kokius tų pacientų paaiškinimus, kodėl jie iki šiol nesiskiepijo, girdite?
– Tai įprastiniai dalykai: dalis žmonių apskritai negirdėjo ir nenori girdėti, kita dalis vengia dėl tam tikrų medicininių mitų – kad gali būti komplikacijų ir pan.
Kažkokių ypatingų naujienų neišgirstame iš pacientų, tai tie patys dalykai – netikėjimas vakcinomis, nepasitikėjimas medicina, vakcinacijos neigimas.
– Ar dabar atvykstantys pacientai skiriasi nuo tų, kuriuos turėjote žiemą, pavasarį?
– Šiuo metu turime jaunesnių pacientų, hospitalizuotų ligoninėje.
Didesnės dalies pacientų, bent jau gydomų ne reanimacijoje, būklė nėra kritinė. Amžius – 30-40 metų.
Geriau vėliau negu niekada
– Žmonės dabar neretai nesiskiepijimą argumentuoja ir tuo, kad vakcinuotis ketina rudenį – pasibaigus atostogoms, artėjant įprastam virusų sezonui. Nebus per vėlu?
Vakcinacija labai efektyvi, ji apsaugo ir nuo simptominės ligos, ir nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos.
– Galima sakyti, kad skiepytis niekada nevėlu arba geriau vėliau negu niekada.
Tinka šitie pasakymai, bet faktas, kad nereikėtų mokytis iš savo klaidų, artimųjų patirčių.
Duomenys yra gana patikimai jau įrodę, kad vakcinacija labai efektyvi COVID-19 atveju, ji apsaugo ir nuo simptominės ligos, ir, kas ypatingai svarbu, nuo sunkių ligos formų, hospitalizacijos.
Skatinčiau pasitikėti specialistais, gydytojais, pasitarti su savo šeimos gydytoju.
Vakcinacija neabejotinai šiuo metu yra efektyvus ir saugus būdas apsisaugoti nuo COVID-19 grėsmės.
Tai rodo ir pasaulinė praktika. Lygindami pavasario arba žiemos bangas su dabartine banga, matome, kad proporcija hospitalizuotų pacientų, palyginti su nustatytų atvejų skaičiumi, yra gerokai sumažėjusi – kartais.
Tik prasidėjus šiai naujai bangai Didžiojoje Britanijoje to negalėjome pasakyti tvirtai, nes trūko šiek tiek stebėsenos.
Šiuo metu matome šiokį tokį hospitalizacijų skaičiaus augimą Didžiojoje Britanijoje ir Izraelyje.
Bet jeigu lygintume proporciją, kiek yra patvirtinama naujų atvejų, tai Didžiojoje Britanijoje naujų atvejų skaičiai artėja prie paties maksimumo, koks buvo šių metų pradžioje.
O hospitalizuotų pacientų gana mažai.
Jungtinėje Karalystėje ta banga, galima sakyti, prasidėjo dar pavasarį, tai jau pusantro mėnesio yra stebėsenos laikotarpis, tad tais duomenimis galima gana patikimai remtis.
Trečios dozės galbūt reikės ne visiems
– Koks vis dėlto bus sprendimas dėl trečiosios vakcinos dozės? Ar jos reikės visiems, ar vis dėlto tik tam tikroms, galbūt jautriausioms žmonių grupėms?
– Kaip tik šiuo metu vyksta diskusija tarp mokslininkų, nagrinėjami duomenys.
Kai kurios šalys, tarkim, Didžioji Britanija ir Izraelis, jau priėmė sprendimus skiepyti trečiąja doze labiausiai pažeidžiamus žmones – tuos, kurių atsakas į vakcinaciją yra menkas.
Kaip matome iki šiol vakcinuotų žmonių, kuriems nustatomas COVID-19, yra vos vienas kitas, bet tos sunkios formos, kai prireikia guldyti į ligoninę, skiepytiems pacientams iš esmės pasireiškia beveik išskirtinai tais atvejais, kai tas žmogus turi kitą ligą ar gydymą, veikiančius imunitetą.
Vadinasi, tai tie žmonės, kurių imuninė sistema yra pažeista, nusilpusi.
Tiems žmonėms net ir po standartinės vakcinacijos gresia sunkios ligos formos
Aš labai tikiuosi, kad Lietuvoje bus greitu laiku priimtas sprendimas vakcinuoti žmones su sutrikusiu imunitetu trečiąja doze.
Šie žmonės pagal vakcinacijos prioritetus buvo pirmuose punktuose, mes matome jų atsaką.
Tie duomenys Lietuvoje yra gana gerai išanalizuoti, matome, kad reikšminga šių pacientų dalis nesureagavo tinkamai į vakciną.
Jau yra duomenų, dar, tiesa, nelabai daug, kad papildoma vakcinacija tų žmonių imuninį atsaką, apsaugą nuo COVID-19 gerokai padidina.
Tai nėra jokia naujiena. Ir su hepatitu B pakartotinė vakcinacija taikoma tiems žmonėms, kuriems nesusidaro pakankamas atsakas į standartinį vakcinacijos kursą.
Pasauliniu mastu ilgametė praktika yra dėl revakcinacijos, dėl trečios dozės, tai nėra išimtis.
Aš neabejoju, kad tie sprendimai bus priimti ilgai nelaukiant.
