„Rudens sesijos metu turėjome, berods, rekordinį skaičių siūlymų keisti Konstituciją – 8. Tačiau ir pavasario sesijoje jau yra registruoti 4. Norėčiau paklausti, ar ši tendencija siūlyti keisti Konstituciją, jūsų nuomone, yra sveika, ar ji yra teisinga? Ar ir toliau eisime šia linkme? Kuri mano galva yra pavojinga ir klibina mūsų valstybės ir politinės sistemos pagrindus“, – sekmadienį Seimo posėdžių salėje kalbėjo parlamentarė.
Į jos nuogąstavimus atsakė Seimo pirmininkas V.Pranckietis.
„Viskas yra teisėta ir teisinga. Viskas yra teikiama pagal galiojančią Konstituciją, ir viskas, kas yra numatyta ir neuždrausta, viskas yra teisėta. Tai yra Seimo narių iniciatyvos, tai yra Seimo frakcijų iniciatyvos.
Manau, kad kiekvieną pakeitimą turėtume vertinti labai atskirai. Tarkime, su vienu iš tėvų Konstitucijos Česlovu Juršėnu diskutavome apie tai, kad Konstitucijoje yra įrašas „masinės informavimo priemonės“. Perskaitęs 25 metų žmogus tą sakinį, jis net nesuprato, apie ką ten yra parašyta.
Tie pokyčiai, jeigu jie yra teigiami ir veda mus į daugiau demokratijos, manau, kad jie ir yra daromi“, – dėstė V.Pranckietis.
Apie tai, kad Seimo valdantieji bando „atakuoti Konstituciją“, o tai – pavojinga, yra užsiminęs Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Ališauskas. Dėl nuolatinių bandymų keisti Konstituciją Seimo liberalai yra inicijavę rezoliuciją.
Sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Konstituciją Seimui turi teisę teikti ne mažesnė kaip 1/4 visų parlamentarų grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkst. rinkėjų.
Tik referendumu gali būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos.
Dėl kitų Konstitucijos skirsnių keitimo Seime svarstoma ir balsuojama du kartus. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka. Įstatymo projektas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu jį palaiko ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių.