Sekmadienį vykusį referendumą dėl dvigubos pilietybės išplėtimo, nors Konstitucijos pataisa ir nebuvo priimta, V.Pranckietis vadino sėkminga iniciatyva, nes dauguma žmonių balsavo „už“, tik pritrūko bendro balsų skaičiaus.
„Ta iniciatyva buvo sėkminga, tai, kad referendumas vyko, galime vertinti kaip gerą pamoką ateičiai“, – Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pasitarime trečiadienį sakė V.Pranckietis.
Seimo inicijuotas referendumas įvyko, nes jame balsavo daugiau kaip 50 proc. rinkimų teisę turinčių piliečių, bet Konstitucijos pataisai priimti pritrūko apie 300 tūkst. balsų.
Už dvigubos pilietybės išplėtimą buvo 73 proc. dalyvavusiųjų arba daugiau kaip 900 tūkst. rinkėjų, prieš – 26 procentai.
Tam, kad Konstitucija būtų pakeista, pataisą privalėjo palaikyti ne mažiau kaip 1 mln. 236 tūkst. 203 rinkėjai, tai yra daugiau kaip pusė visų rinkimų teisę turinčių piliečių.
„Mums reikia nenustoti, negalvoti, kad pavargome. Keliaudami per mūsų istoriją, mes turime sulaukti ateities, kai vieną kartą vis tiek turėsime išspręsti dvigubos pilietybės klausimą suteikdami tą galimybę“, – teigė Seimo pirmininkas.
Komisijos pirmininkas nuo PLB Rimvydas Baltaduonis teigė, kad 73 proc. balsų už dvigubos pilietybės išplėtimą „yra labai stiprus mandatas ir aiški tautos valia, kad tą kausimą reikia spręst“.
Referendume siūlyta išplėsti pilietybės institutą taip, kad Lietuvos pasą galėtų išsaugoti žmonės, gavę „europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančios valstybės pilietybę“.
Dabar Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias retas išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
