Antradienio vakarą Ramučių kultūros centro salėje surengtas Karmėlavos seniūnijos gyventojų susirinkimas / diskusija dėl Kauno rajono dalies prijungimo prie Kauno miesto. Į susirinkimą visi kviesti šūkiu „Tegul sprendžia žmonės!“. Diskusijos tema: Kaunas ar Kauno rajonas?
Diskusijoje dalyvavo Seimo pirmininkas V.Pranckietis, Kauno rajono savivaldybės atstovai Antanas Nesteckis bei Šarūnas Šukevičius, šiais metais įsikūrusios Kauno rajono bendruomeninių organizacijų sąjungos pirmininkė Eglė Juozapavičienė, Karmėlavos ir Ramučių bendruomenių nariai.
„Aš kaimietė ir tuo didžiuojuosi, – pabrėžė E.Juozapavičienė. – Kvietėme ir prijungimo iniciatorius, Kauno miesto savivaldybės atstovus. Deja, nei vienas jų nepasirodė ir net į laiškus neatsakė. Iškasė karo kirvį, o normaliai paaiškinti savo tikslų nenori“.
„Ar prijungus prie Kauno neliksime amžiams pamirštais miesto pakraščiais?“, – samprotavo Ramučių bendruomenės centro pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė. Moteris prisiminė, kad panašus likimas ištiko kadaise prie Kauno prijungtas teritorijas – Palemoną, Rokus, Sargėnus, Romainius, Vaišvydavą, Karkazus.
Prie akcijos už nedalomą Kauno rajoną prisijungia vis daugiau visuomeninių organizacijų.
„Kauno rajonas yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių, todėl nesuprantame noro griauti tai, kas daug metų buvo rūpestingai kuriama“, – stebėjosi Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.
Jos vadovaujama organizacija jau išsiuntė šalies vadovams kreipimąsi, kuriame raginama stabdyti pradėtą procedūrą. Panašų kreipimąsi išsiuntė Kauno rajono trišalė taryba, Kauno rajono jaunųjų lyderių asociacija, kitos organizacijos.
„Tokios reformos civilizuotose valstybėse vyksta 3-4 metus. Pokyčius inicijuoja patys žmonės, atliekami rimti tyrimai, skaičiuojami kaštai ir tik tada priimamas sprendimas. Kauno miesto vadovai viską apvertė aukštyn kojomis, todėl kilo sumaištis bendruomenėje“, – piktinosi Seimo narė Raminta Popovienė.
V.Pranckietis: „Prastai vertinu“
„Prastai vertinu. Taip neturėtų vykti tokie veiksmai. Kas dabar yra padaryta – priimtas Kauno miesto tarybos sprendimas, kuriuo kreiptasi į Kauno rajono savivaldybę, kad ši priimtų savo sprendimą. Belieka laukti.
Neabejoju, kad Kauno rajono savivaldybė priims neigiamą sprendimą. Visi susirinkimai, kurie vyksta rajone, – geras būdas parodyti žmonėms, kad jais yra rūpinamasi. Mano tikslas čia – pasakyti: gyventojai, nesijaudinkite, kaip norėsite, taip ir bus. Atėjome raminti žmonių“, – prieš prasidedant diskusijai žiniasklaidai teigė V.Pranckietis, pats gyvenantis Kauno rajone, Ringauduose.
V.Pranckietis teigė, kad balsuoti dėl to jau teko prieš 20 metų. Tuomet buvo priimtas neigiamas sprendimas – vietiniai gyventojai nepanoro pokyčių.
„Nematau pliusų. Išspręsti reikia ekonomines, vietų mokyklose bei darželiuose ir transporto problemas. Bet ne tai, kas kokią savivaldą atrieks. Šiuo atveju tai yra 100 ir 300 tūkst. gyventojų savivaldos. Ir viena, ir kita turi ką veikti“, – teigė Seimo pirmininkas, patikinęs, kad pats kaip Seimo vadovas negavo nė vieno susirūpinusio gyventojo klausimo raštu.
Paklaustas, ar Seimo nariai jau išreiškė neoficialią savo nuomonę šiuo klausimu, jis patikino, kad Kauno rajone rinktas Kęstutis Bacvinka antradienį inicijuos diskusiją valdančiojoje frakcijoje. Kadangi artėja Seimo rinkimai, niekas, pasak Seimo pirmininko, nenorės eiti prieš žmonių valią. Tad ji bus svarbiausia.
„Tai ne vienintelis atvejis. Klaipėdoje viena gyvenvietė taip pat nori prisijungti, bet ten yra seniūnijos centras, tai to negalima padaryti taip paprastai“, – teigė V.Pranckietis, atskleidęs, kad rugsėjo 30 d. toks susirinkimas jau buvo organizuotas Neveronyse.
Praėjusią savaitę diskusija rengta ir Domeikavoje. Seimo pirmininkas teigė spalio 1-ąją bendravęs su ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu, kuris jį patikino, kad šiame Seime tokia Kauno miestui naudinga iniciatyva nebus svarstoma, Vyriausybė tokio pasiūlymo neteiktų.
„Mes galime gyventi ramiai“, – patikino V.Pranckietis.
VRM įteiks parašus, protestuos
Diskusijos metu bendruomenės inicijavo savanorišką gyventojų parašų rinkimą kaip atsvarą siūlomai apklausai. Kaip teigė E.Juozapavičienė, spalio 10 d., kai Kauno rajono taryba priims sprendimą šiuo klausimu, bus organizuojamas piketas prie Kauno rajono savivaldybės. Tuomet bendruomenių atstovai vyks į Vilnių ir Vidaus reikalų ministerijai pristatys surinktus parašus.
„Taip bus išreikštas 25 seniūnijų požiūris, bus surengtas piketas prie ministerijos“, – informavo E.Juozapavičienė.
„Aš apie tai išgirdau gegužę. Regiono plėtros taryboje atėjo vienas žmogus (Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis – aut. past.) ir pasakė: „Ko čia sėdi, mes prisijungsim, lauk.“ Procedūra yra pradėta. Sutiksiu su Seimo pirmininku, kad bus ramu, kai Vyriausybė priims nutarimą nepritarti. Tuomet tik nusiraminsim. Aišku, kad mes, rajono taryba, nepritarsim. Nežinau, kaip galėtume tokią išdraskytą savivaldybę administruoti“, – emocingai kalbėjo A.Nesteckis.
Diskusijos metu analizuoti Kauno miesto savivaldybės sprendimai uždaryti vieną ar kitą miesto mokyklą. Baimintasi, kad po prijungimo tokie sprendimai būtų priimami ir prijungtose teritorijose.
Sprendimą tarybai pateikė išvakarėse
15min primena, kad rugsėjo 10 d. Kauno miesto tarybos posėdyje pritarta sprendimui kreiptis į Vyriausybę dėl dalies Kauno rajono savivaldybės teritorijų prijungimo. Dieną prieš balsavimą pristatytas projektas komitetuose svarstytas nebuvo, nes, kaip 15min paaiškino administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras, tam neužteko laiko.
Savivaldybių teritorijų ribų keitimo procesas apima kelis etapus. Pirmąjį žingsnį – kreipimąsi į Vyriausybę dėl apklausos – Kauno valdžia jau žengė. Vis dėlto kol kas neaišku, nei kada ji įvyks, nei kiek tai kainuos. Vidaus reikalų ministerijos (VRM) teigimu, privalomas apklausos dalyvių skaičius nėra nustatytas.
Anot ministerijos, reikia kreiptis ir į savivaldybės, kurios ribas ketinama keisti, tarybą. Pastaroji „priima sprendimus (pateikia savo nuomonę) šiuo klausimu“. Galiausiai ribų keitimo projektą vertina Seimas.
Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės teigimu, galutinį sprendimą priims seniūnijų, kurias norima prijungti, gyventojai.
Ketinama „atriekti“ beveik 300 kv. km
Planuojama, kad prie miesto bus prijungta 13 seniūnijų: Akademijos, Alšėnų, Domeikavos, Garliavos, Garliavos apylinkių, Karmėlavos, Lapių, Neveronių, Raudondvario, Ringaudų, Rokų, Samylų ir Užliedžių.
297,8 kv. km – tokį rajono plotą ketinama atriekti. Jeigu planai bus įgyvendinti, naujasis Kaunas plotu aplenks ne tik Vilnių, bet ir žymiausias Europos sostines, pavyzdžiui, Stokholmą, Kopenhagą ar Paryžių.
Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas P.Keras, 15min paklaustas, kodėl pasirinktos būtent šios vietovės, atsakė, kad jos labiausiai susijusios su miestu socialinėmis, ekonominėmis bei infrastruktūrinėmis jungtimis.
Kauno valdžia nurodo, kad reprezentatyvią apklausą jau atliko. Tiesa, tyrimo dalyvių skaičius dokumente nenurodytas, tačiau teigiama, kad 65,5 proc. respondentų sujungimui pritaria ir tik 30 proc. idėjos nepalaiko. 15min paklaustas, kiek gyventojų apklausta, P.Keras atskleidė – 400. Iš viso Kauno rajone gyvena apie 100 tūkst. žmonių.
15min šių metų birželį rašė, kad Kauno meras V.Matijošaitis pasitarime su kitais merais prabilo apie idėją prisijungti Kauno rajoną ir pareiškė, kad gyventojų valią nupirks. Šie jo teiginiai užfiksuoti garso įraše.
Kauno rajono meras Valerijus Makūnas miesto valdžios sprendimą vertina kritiškai. Spaudai anksčiau išplatintame komentare jis teigė, kad savivalda yra jautrus socialinis organizmas, todėl čia negali būti taikomi fabriko principai, kaip siūlo Kauno miesto meras. Sprendimą prijungti dalį rajono gyvenviečių politikas pavadino „viduramžišku plėtros planu“.
