„Mes kalbame aiškiai apie tai, kad elektros (iš Astravo AE – BNS) nepirksime, tai jau esame įteisinę įstatymu. Manau, kad ir šitas formatas yra irgi tam, kad būtų galima rasti daugiau bendros kalbos (...) Tai yra diskusijų galimybė ir reikia siekti tokio diskusijų rezultato, koks naudingiausias mūsų šaliai“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Viktoras Pranckietis.
Pasak Seimo pirmininko, vilčių sulaukti regiono palaikymo Lietuvos pozicijai dėl Astravo AE suteikia ir pastarojo meto diskusijos dėl elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa. Jo teigimu, jeigu anksčiau būta abejonių dėl poreikio sinchronizuoti tinklus per Lenkiją, tai šiuo metu jos jau išsklaidytos.
V.Pranckietis Bukarešte tikisi pristatyti ir Lietuvos požiūrį į Baltijos dugnu planuojamą tiesti dujotiekį „Nord Stream 2“.
„Dėl „Nord Stream“ mūsų pasisakymas buvo anksčiau jau keturių šalių pasirašytas, galbūt pavyks išplėsti tą formatą ir paaiškinti, ko Rusija siekia tokiais veiksmais“, – sakė V.Pranckietis.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Latvijos parlamentų vadovai kovą pareiškė, kad dujotiekis „Nord Stream 2“ yra Rusijos valstybinės politikos instrumentas, pagilinsiantis Europos priklausomybę nuo Rusijos.
Lietuva dar 2016 metų pradžioje kreipėsi į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Suomiją, siūlydama bendrai neįsileisti Astravo AE elektros į ES rinką, tačiau tokiai iniciatyvai kol kas pritarė tik Lenkija.
Lietuvos Seimas pernai birželį įstatymu įtvirtino, kad Astravo AE yra nesaugi ir kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui bei aplinkai ir visuomenės sveikatai. Šiuo teisės aktu siekiama pagrįsti elektros importo ribojimus.
Vyriausybė pernai rugsėjį pritarė planui, kaip blokuoti Astravo AE elektros importą ir taip apsunkinti jos statybą.
Astravo AE Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus.
Bukarešto devintukas yra tradicinis daugiašalis formatas bendrai saugumo politikai aptarti. Jį 2015 metais inicijavo Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, Slovakija, Vengrija, Rumunija ir Bulgarija.
