„Konvencija tai susitarimas, o ne privaloma direktyva. Kitas dalykas, kada į Stambulo konvenciją sudėti du dalykai ir vienas yra nesuderinamas su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa, tai turbūt kol kas tas svarstymas yra neaktualizuotas“, – atsakė V. Pranckietis.
E.Gentvilas perklausė, ar jis teisingai supranta, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga stabdo konvencijos ratifikavimą, V.Pranckietis į tai atsakė: „Neskatina šio projekto svarstymo“.
Tuo metu prieš Seimo rinkimus V.Pranckietis yra deklaravęs priešingą poziciją. 2016 metų rugpjūtį jis su dabartiniu premjeru Sauliumi Skverneliu ir parlamentare Dovile Šakalienė lankėsi labdaros ir paramos fonde „Frida“, kur nusifotografavo laikydamas užrašą „Aš ir FRIDA už žmogaus teises! Ratifikuokime ET Stambulo konvenciją“.
Ši nuotrauka publikuojama fondo „Facebook“ paskyroje.
Siūlo stebėti kitas šalis
Atidėti vadinamosios Stambulo konvencijos svarstymą siūlo „valstiečių“ vadovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kol nepavyksta pasiekti kompromiso dėl lyties sampratos.
„Mes esame pateikę savo išvadą ir toje išvadoje yra siūlymas atidėti (ratifikavimą – BNS), bet lyderystę šioje vietoje turi Užsienio reikalų ministerija“, – šeštadienį BNS sakė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Anot jo, tarptautiniame dokumente kliūva vienintelis dalykas – socialinės lyties samprata.
„Klausimas, ar mūsų visuomenė yra pasiruošusi, pavyzdžiui, į švietimo sistemą integruoti nestereotipinių lyčių ugdymo klausimus, ar tėvų bendruomenės yra pasiruošusios ir t.t. Tai tikrai visos visuomenės klausimas, šios diskusijos turėtų būti ne tik politiniame lygmeny, kad einame, ratifikuojame, bet kartu ir įtraukiama visuomenė. Mes kiek bandėme tai daryti, atrodo, kad šiuo metu tas susipriešinimas yra per didelis“, – teigė ministras.
Jis siūlo, kadangi Stambulo konvencija gana naujas dokumentas, pažiūrėti, kaip ją įgyvendina ratifikavusios šalys.
„Šalyse, kurios ratifikuoja, vyksta teisiniai pakeitimai tiek smurto, tiek lyties srityje. Reikia stebėti, kas vyksta, ir tuo pagrindu daryti išvadas, ar einame į ratifikavimą, ar ne“, – aiškino ministras.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad konvencijos nuostatos dėl kovos su smurtu bus įgyvendintos ir nelaukiant dokumento ratifikavimo.
„Ar bus Stambulo konvencija, ar ne, mes pinigų dalį tikrai didinsime kovai su smurtu. Šiuo metu peržiūrime teisės aktus, kurie nedera su Stambulo konvencija arba kuriuos reikėtų papildyti smurto tematikoje, jeigu būtų Stambulo konvencija“, – teigė L.Kukuraitis.
Siūlosi paaiškinti „valstiečiams“
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius šeštadienį BNS sakė esąs pasirengęs eiti į „valstiečių“ frakciją, kad paaiškintų, kodėl būtina ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Esu pasisiūlęs nueiti į Valstiečių ir žaliųjų frakciją, gal pakvies. Esu skaitęs jų programą, jeigu neklystu, ten parašyta, kad jie prieštarauja dėl to, jog kai kurios nuostatos – matyt, turima omeny lyties sąvokos interpretacija, – būtų atspindėtos teisinėje bazėje. Beje, priėjęs šiandien pasakiau Seimo pirmininkui, kad to ir neketinama daryti. Niekas nežada keisti teisinės bazės šiuo požiūriu“, – tvirtino L.Linkevičius.
Anot jo, teisinę bazinę būtina tobulinti dėl smurto artimoje aplinkoje.
Užsienio reikalų ministras teigė, kad ratifikuoti Stambulo konvenciją teiks tik tuo atveju, kai matys, kad ji sulauks pritarimo.
„Jeigu ir teiksiu dabar, suprantu, kad jis nepraeis. Teiksiu tuo atveju, kai matysiu, kad tikrai praeis. Svarbu, kad būtų pritarta“, – sakė L.Linkevičius.
Pasirašė prieš penkerius metus
Konvencija Lietuvoje daugiausia diskusijų kelia dėl lyties apibrėžimų. Debatų centre yra angliška sąvoka „gender“ ir jos lietuviškas vertimas „socialinė lytis“.
Lietuvos užsienio reikalų ministras L.Linkevičius Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašė 2013 metais, tačiau Seimas jos iki šiol neratifikavo.
Europos Tarybos ekspertai teigia, kad ratifikavus dokumentą Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje.
Lietuvos vyskupų konferencija ir kiti kritikai teigia, kad dėl Stambulo konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.
Kai kurie konservatyvių pažiūrų parlamentarai sako, kad konvencija įneštų painiavos į įstatyminę bazę ir pakenktų šeimos politikos įgyvendinimui.
