„Neįsivaizduoju, kaip tas žmogus turi tokio užsispyrimo būti tvirtu pasipriešinimu, įrodinėti, kad ne – aš čia vienas teisus, jūs visi neteisūs. Kviesčiau poną Kėvišą suprasti savo padėtį, savo vertę kultūros visuomenėje ir tarp politikų. Gero vardo jau nebėra, tai ar tikrai reikia laikytis tos kėdės?“ – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Pranckietis.
Jis sako, kad, G.Kėvišui nesitraukiant, yra reikalingos įstatymų pataisos ir „kiti žingsniai“.
„Ir jie bus, matyt, padaryti, kad būtų pasiektas rezultatas“, – sakė V.Pranckietis.
Šalies vadovai, Viešųjų pirkimų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos kritikuoja G.Kėvišą dėl situacijos, kai pernai LNOBT už 390 tūkst. eurų pasirašė trijų koncertų rengimo sutartis su Kipre registruota G.Kėvišo sūnaus įmone „Riverside music LTD“.
G.Kėvišo nusišalinimą tarnybos vadina nepakankamu, kad būtų išvengta korupcijos rizikos. Sūnaus įmonėje konsultantu dirba pats G.Kėvišas, jis asmeniškai prašė sūnaus organizuotiems koncertams sostinės savivaldybės paramos ir ją vienam koncertui teatras gavo. Dėl to tyrimą atlieka Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Trauktis iš pareigų raginamas G.Kėvišas apsisprendė to nedaryti. Jis akcentuoja, kad teatras buvo priverstas pirkti koncertus iš sūnaus vadovaujamos įmonės „Riverside Music Ltd“, nes būtent ši įmonė turėjo išskirtines teises Londono simfoninio orkestro, operos primadonos Angelos Gheorghiu ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncertams Baltijos kraštuose ir Vidurio Europoje surengti. Jis pabrėžia deklaravęs viešųjų ir privačių interesų konfliktą, atlikęs visus veiksmus, kurių reikalauja galiojantys įstatymai ir tarnybinės etikos klausimus prižiūrinti institucija.
Dėl G.Kėvišo pajamų Valstybinė mokesčių inspekcija yra pradėjusi mokestinį tyrimą. LNOBT direktorius žadėjo paviešinti pajamų deklaraciją, taip pat teatro sutartis su sūnaus įmone, tačiau iki šiol to nepadarė.
Generalinė prokuratūra šiuo metu tiria scenos rekonstrukcijos vykdymo faktines aplinkybes. Tyrimas buvo pradėtas 2009-aisiais, dalis jo nutraukta nesurinkus įrodymų, kad vykdytas nusikaltimas, nes darbus atlikusi Vokietijos bendrovė „SBS Buhnentechnik GmbH“ nepateikė prokurorams duomenų.
Kitame epizode baudžiamuoju įsakymu kaltais pripažinti tuometinis direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Minderis bei tuometinė vyriausioji buhalterė. Įtarimai tuomet buvo pateikti keliems asmenims, tarp jų – ir G.Kėvišui, tačiau panaikinti nutraukus tyrimą. Tyrimas atnaujintas per teismus išsireikalavus dokumentų iš Vokietijos bendrovės, įtariamųjų šiuo metu nėra.
