Jos kandidatūrą į Seimo kontrolierius savivaldybių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiklai tirti V.Pranckietis Seimui pristatys kitą savaitę.
V.Pranckietis: M.Vainiutė yra puiki teisės ekspertė ir profesionalė
Portalas 15min pasiteiravo Seimo pirmininko V.Pranckiečio, kodėl jis pasirinko Seimo kontrolieriaus pareigoms siūlyti būtent M.Vainiutę.
„Milda Vainiutė yra puiki teisės ekspertė ir profesionalė, turinti daugiau kaip 18 metų teisinio darbo patirties. Jos žinios ir kvalifikacija nekelia abejonių, ji žinoma dėl gerų viešojo administravimo gebėjimų, todėl, manau, ji yra tinkama eiti Seimo kontrolieriaus, atsakingo už savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklą, pareigas“, – V.Pranckiečio atsakymą perdavė Seimo pirmininko atstovė spaudai Karolina Frolovienė.
Pati M.Vainiutė 15min teigė, kad su V.Pranckiečiu buvo susitikusi ir galimybę jai tapti Seimo kontroliere aptarė dar pavasario sesijos metu, tačiau svarstyti, kodėl Seimo pirmininkas pasirinko būtent ją, nenorėjo.
„Gal būtų nekorektiška komentuoti. Tas asmuo, kuris teikia, labiau atskleistų priežastis. Aš, aišku, dėkoju už pasitikėjimą, jei iš tikrųjų toks nutarimas bus priimtas“, – sakė M.Vainiutė.
S.Skvernelis: M.Vainiutė bus puiki kontrolierė
Premjeras Saulius Skvernelis, kaip ir Seimo pirmininkas, M.Vainiutei negailėjo pagyrų.
„Aš apie konstitucinės teisės profesorę Mildą Vainiutę turiu pačią aukščiausią nuomonę. Taip pat ir apie žmogų – asmenines, dalykines savybes – ir manau, kad ta pozicija, kurią siūlo Seimo pirmininkas, nėra nei šilta, nei patogi, o labai atsakinga, reikalaujanti didelių kompetencijų, labai gerų teisinių žinių. Neabejoju, kad [ji] bus puiki, jeigu bus patvirtinta, Seimo kontrolierė“, – ketvirtadienį vykusios Vyriausybės valandos metu Seime kalbėjo ministras pirmininkas.
M.Vainiutė yra Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės instituto profesorė, buvusi teisingumo ministrė, 2003–2009 metais buvo prezidento Valdo Adamkaus patarėja teisės klausimais.
Šiuo metu Seimo kontrolieriaus pareigas, iki bus paskirtas naujasis Seimo kontrolierius, eina Raimondas Šukys. Jo penkerių metų kadencija baigėsi balandžio 23 dieną.
Seimo kontrolierius – Seimo pirmininko teikimu Seimo skiriamas valstybės pareigūnas, ginantis žmogaus teises ir laisves, tiriantis pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo bei siekiantis gerinti viešąjį administravimą.
Opozicijos atstovei dėl M.Vainiutės kilo klausimų
Sprendimą siūlyti M.Vainiutę skirti Seimo kontroliere ketvirtadienį sukritikavo Seimo narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Aušrinė Armonaitė. Jai kilo klausimas, ar toks sprendimas nėra noras atsidėkoti M.Vainiutei už palankią ekspertinę išvadą įstatymo projektui dėl „valstiečių“ koalicijos partnerių Lietuvos socialdemokratų ir darbo partijos finansavimo. Apie tai ji rašė savo „Facebook“ paskyroje.
Kaip antradienį skelbė 15min, M.Vainiutė buvo viena iš Mykolo Romerio universiteto (MRU) pasirinktų ekspertų, vertinusių partijų finansavimo tvarką keičiančias įstatymų pataisas.
Pagal šias pataisas, kurioms antradienį po svarstymo pritarė Seimas, naujai susikūrusi Socialdemokratų darbo partija (LSDDP) gautų valstybės dotaciją nepraėjusi nė vieno rinkimų filtro, o iš koalicijos su „valstiečiais“ pasitraukusi Lietuvos socialdemokratų partija gautų mažiau. Opozicija tokias pataisas įvertino kaip politinę korupciją.
M.Vainiutė ir kitas MRU pasirinktas ekspertas Darijus Beinoravičius įvertino, kad teikiamos pataisos neprieštarauja Lietuvoje įtvirtintam politinių partijų finansavimo modeliui bei egzistuojančiai užsienio šalių skirtingai praktikai. Kita vertus, jie suabejojo, ar pakeista finansavimo tvarka būtų geresnė už dabartinę.
Ekspertinį pataisų vertinimą Seimas pirko iš vienintelio paslaugą pasiūliusio Mykolo Romerio universiteto, nes nei Vilniaus, nei Vytauto Didžiojo universitetai nepanoro įstatymo vertinti. Už ekspertizę Seimo kanceliarija sumokėjo 389,62 eurus. Universitetas ekspertus, kurie vertintų pataisas, pasirinko pats.
D.Beinoravičius, kurį universitetas kartu su M.Vainiute pasirinko kaip ekspertą, su ja turi ir daugiau sąsajų: jis anksčiau M.Vainiutės, šiai dar einant teisingumo ministrės pareigas, buvo deleguotas į Vyriausiąją rinkimų komisiją, bet 2018 m. birželį atsistatydino.
Atsistatydino po skandalo kalėjimų departamente
Seimo kontroliere siūloma skirti M.Vainiutė turi ir daugiau sąsajų su dabartiniais valdančiaisiais. M.Vainiutė teisingumo ministrės pareigas Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ėjo nuo 2016 m. gruodžio iki 2018 m. kovo, kuomet iš šių pareigų atsistatydino.
Nepartinė M.Vainiutė į šias pareigas buvo paskirta Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) siūlymu.
Socialdemokratams nutraukus koalicijos sutartį M.Vainiutė liko vadovauti Teisingumo ministerijai asmeniniu S.Skvernelio siūlymu. Socialdemokratai vėliau jos vadovaujamą Teisingumo ministeriją kaltino „stagnacija ir neveiklumu“, teigdami, kad vadovaujant M.Vainiutei, net kelios Teisingumo ministerijai pavaldžios įstaigos dirba be vadovų, o konkursų ar atrankų rezultatai į vadovaujančias pareigas dėl neaiškių priežasčių netenkino ministerijos vadovybės.
Viena tokių situacijų susiklostė 2017 m., kuomet Teisingumo ministerijos surengtą atranką į Kalėjimų departamento vadovus laimėjo anksčiau Kalėjimų departamentui vadovavęs buvęs vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, bet M.Vainiutė nusprendė jo neskirti į pareigas ir skelbti naują atranką.
Tuomet Teisingumo ministerija pranešė, kad ministrė tokį sprendimą priėmė „pasinaudodama jai suteikta teise įgyvendinti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų valdymą bei atsižvelgdama į būtinumą siekti esminių pokyčių bausmių vykdymo sistemoje ir pertvarkyti šią sistemą“.
A.Norkevičius šį M.Vainiutės sprendimą apskundė teismui. Ministrei jau pasitraukus iš pareigų, 2018 m. liepą Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad M.Vainiutė A.Norkevičiaus Kalėjimų departamento vadovu nepaskyrė nepagrįstai ir viršijo savo įgaliojimus.
M.Vainiutė atsistatydino po to, kai Teisingumo ministerijoje dirbusi Rasa Kazėnienė 2018 m. vasarį pareiškė, kad tuometinis teisingumo viceministras Raimondas Bakšys gesina Kalėjimų departamento auditą ir net vienu metu buvo sustabdęs kreipimąsi į prokurorus dėl pažeidimų, nustatytų Pravieniškių pataisos namuose. Ministrė pareiškė, kad tokie kaltinimai viceministrui jai yra naujiena ir kad jei tai tiesa, tai yra labai blogai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė netrukus išsakė nuomonę, kad teisingumo ministrė yra „ne savo vietoje“, nesusitvarko su pareigomis ir „demonstruoja politinį neįgalumą“. LSDP savo ruožtu vėl paragino ministrę trauktis iš pareigų.
S.Skvernelis gynė ministrę ir teigė, kad norint suprasti, kaip jai sekasi, reikia žiūrėti visą vaizdą, o ne kažką ištraukti iš konteksto. Jis tvirtino, kad ministrė M.Vainiutė pradėjo spręsti įsisenėjusias kalėjimų sistemos problemas.
Vis dėlto kitą dieną M.Vainutė paskelbė apsisprendusi trauktis iš pareigų. „Manyčiau, kad reikėtų turbūt gal stipresnio žmogaus, kuris imtųsi drąsiau pokyčių, tiek, kiek aš galėjau, tą dariau“, – sakė M.Vainiutė. Sprendimą M.Vainiutė teigė priėmusi pati.
Naujo teisingumo ministro Vyriausybė ieškojo du mėnesius, galiausiai juo buvo paskirtas premjero patarėjas Elvinas Jankevičius.
Palikusi ministro postą, M.Vainiutė pretendavo į akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas, bet konkursas jai susiklostė nesėkmingai.
