Koalicija, kaip sakė prezidentė, dreifuojanti, kiek paramos sulauks iš opozicijos, matyt, priklausys, ką jiems vyriausybė prižadės. Valstiečių žaliųjų viduje irgi nėra suderinto mechanizmo. Paskutinis to įrodymas, vos Seimo pirmininkas užsiminė apie būtinybę įteisinti įstatymu Vytautą Landsbergį valstybės vadovu, kaip jis pats sakė, tai kas yra de facto, tebūnie ir de jure, Ramūnas Karbauskis pranešė, kad jo niekas neperkalbės taip pasielgti. Tokia tikrovė.
– 530, berods, teisės aktų yra numatyta...
– Truputį mažiau – 525.
– 525 yra numatyta priimti ir svarstyti rudens sesijoje. Kiek šiandien valstiečiai žalieji yra pasirengę užtikrinti paramą tiems teisės aktams ir, pirmiausia, savo vyriausybės teikiamiems?
– Manau, kad remdami vieni kitus mes galėsime pasiekti tokių rezultatų ir priimti ir užtikrinti tą daugumą kiekvienu klausimu, kaip ir užtikrindavome, beje, ir praeitoje sesijoje mes taip pat ne visais klausimais turėjome paramą iš koalicijos partnerių.
– O kas šiandien jūsų partijoje yra svarbiausias žmogus, gal didžiausias autoritetas – partijos pirmininkas, kuris yra ganėtinai susijaukęs žemę sau po kojomis, premjeras, kuris nėra partinis, ar jūs, kuris vis bandote pašalinti kažkokius skaudulius iš partijos reikalų?
– Aš turbūt neišskirčiau nė vieno. Tiesiog mes turime labai gerą tokį formatą – kalbėtis drauge. Ir kalbamės susirinkę, aptariame visus aktualius klausimus. Nė vieno nėra, kad būtų tik jo nuomonė.
– Iš tiesų jūs kalbate ganėtinai skirtingai. Pavyzdžiui, kad ir apie tą koaliciją – jūs sakote, kad yra nerimo, visiškos ramybės nėra, premjeras reikalauja aiškumo, kad jau rugsėjo 10 dieną būtų atsakymas, R. Karbauskis sako, kad iš viso nėra jokių nesutarimų, bent jau su frakcija, ir koalicijai jis apskritai nemato grėsmės. Tai atsakykite prašau – kokio dydžio rakštis socialdemokratai yra šiandien jūsų koalicijoje?
– Labai toks aštrus pavadinimas, bet, žinote, yra skirtumas tarp partijos vadovo pareiškimų ir tarp atskirų Seimo narių kalbėjimo. Ir kada kalbame su atskirais Seimo nariais, tai mes dažnu atveju randame pritarimą ir matome, kad bendradarbiavimas yra įmanomas ir toliau, galbūt jie bus ne koalicijos nariai, bet kaip atskiri Seimo nariai jie tikrai parems. Socialdemokratai, turiu galvoje. Todėl nevadinčiau jų rakštimi, bet taip, bakstelėjimų mes tokių sulaukėme ir prie daugelio projektų ne visada sulaukdavome pritarimo, ir kalbėdavome, kad mes galbūt jau ir dabar esame mažumos vyriausybė. Tai nelabai galvočiau kas nors pasikeis tame koaliciniame darbe.
– Kam jums tada reikalingas naujas susitarimas su ta frakcija? Juolab, kad aš kažkaip abejoju ar jis bus pasirašytas, bet tarkime.
– Galvokime, kad gal tai būtų toks ramybės atnešimas į Seimą, buvimas tokios lyg ir užtikrintesnės koalicijos.
– Ir jūs būtumėte pasirengę palaikyti tai, ką jie sako, tarkime, apie mokestinius dalykus. Tarkime, progresinius mokesčius – ketverius metus prabuvę valdžioje, nesugebėję patys įteisinti, jie dabar vėl ištraukė, jūs pritartumėte tokiai idėjai?
– Tai nebūtų šių metų klausimas. Tai būtų ateities – ar kitų metų, ar trečių – klausimas, bet taip, mes apie tai buvome diskutavę ir anksčiau. Man, asmeniškai, tai yra priimtina, bet dabar aš sakau savo asmeninę nuomonę, o frakcijoje mes dar turėtume diskutuoti apie tai.
– Bet jūs pabandykite save įsivaizduoti socialdemokratų vietoje. Kaip jūs įsivaizduojate, kai frakcija šneka viena, o partija šneka lyg ir priešingus dalykus. Kaip jūs elgtumėtės, jeigu tai būtų jūsų partijoje?
– Pirmiausia, jeigu aš būčiau toje frakcijoje, tai aš pasakyčiau, kad partija – tai esame ir mes. Ir negalima vienam vienasmeniškai pareikšti, kad partija – tai aš, o kiti – tai lyg ne partija. Taip, jie yra tos pačios partijos nariai, manau, kad ir valdančiuose organuose tos partijos jie yra, ir todėl jų nuomonė taip pat turi būti girdima.
– Ji pakankamai girdima.
– Ji pakankamai galbūt girdima, bet nepakankamai galbūt partijos vadovui girdima.
– Bet negali pasakyti, kad tai yra viena nuomonė, nes iš to, kaip vyksta balsavimas, ir ką mes matome, tai nėra vien tik partijos pirmininko nuomonė, aš kaip tik spėčiau, kad frakcijos nuomonė yra mažumos.
– Nuomonės yra formuojamos. Ir šiuo atveju, manau, kad nuomonė taip pat buvo suformuota. O galbūt partijai labai patogu yra pareikšti tokį demaršą – išeinant iš koalicijos, pasakyti, kad čia mūsų žmonėms, kad čia mūsų lūkesčių kažkokių neatspindi sprendimai, bet aš pasitikrinau praeitos sesijos sprendimus, tai tikrai vieninteliu klausimu – miškų įstatymo – buvo nesutarimas, visais kitais klausimais mes balsavome vieni kitus palaikydami. Aš jokiu būdu nenorėčiau tokios situacijos mūsų partijoje, aš norėčiau kad ji taip neskilinėtų, neaižėtų.
– Ar įmanoma, kad jūs mėginsite su socialdemokratais persiderėti dėl koalicijos?
Aš jokiu būdu nenorėčiau tokios situacijos mūsų partijoje, aš norėčiau kad ji taip neskilinėtų, neaižėtų.
– Ne, mes nesiruošiame persiderėti dėl koalicijos.
– Jūs esate net ir užsiminęs apie kažkokią valstiečiams žaliesiems prijaučiančią politikų frakciją. Apie ką jūs kalbėjote? Kas galėtų būti tos frakcijos nariais? Ar jūs tebemanote, kad tokia frakcija galėtų susikurti?
– Aš labai džiaugčiausi, jeigu formalizuotųsi tokia frakcija. Ji tokia gali būti – tų pritariančių žmonių grupė, ar kaip ji vadintųsi, bet, jeigu ji formalizuotųsi į frakciją, tai būtų tiesiog nuostabu, tai būtų tiesiog sėkmingesnis Seimo darbas.
– Ir kas ten galėtų joje būti, ką jūs ten matote, kokius veidus?
– Mes ten matome daug veidų, leiskite man jų dabar neįvardyti.
– Na, bent partijas įvardinkite tada.
– Iš įvairių partijų yra, praktiškai iš visų partijų. Mes pažiūrėjome pagal balsavimą, kaip palaikydavo mūsų sprendimus, ir pagal tai sprendėme, kad tie žmonės galėtų prisijungti ir toliau įgyvendinant mūsų programą.
– Tarkime, atsitinka taip, kad socialdemokratai traukiasi, jūs labiau nusiteikę dirbti mažumoje ar ieškoti kokios nors partijos paramos ir tada daryti kažkokį naują darinį, naują koaliciją?
– Paramos bet kokiu atveju reikės, bet naujos koalicijos mes nenumatome.
– Dabar pakalbėkime apie tuos Seimo darbus, kurie laukia. Premjeras tikina, kad kitąmet jokių naujų mokesčių nėra numatoma ir nieko neturėtų būti. Prezidentė sako, kad nieko nebus, tam kad užtikrintume socialinės atskirties mažinimą, reikia mokesčių naujų. Ką jūs manote?
– Aš manau, kad, jeigu tų mokesčių užtenka, kurie dabar yra, kurie numatyti, tai ir reikėtų sustoti. Negalim kasdien kalbėti apie mokesčius, apie mokesčių didinimą, tiesiog tikėtis surinkti iš esamų mokesčių tą biudžetą pakankamą įgyvendinti programai.
– Dėl gynybos. Berods, plius 150 milijonų šiais metais, ir mes artėjame prie milijardo, jeigu skaičiuojant su tuo, ką dabar turime, kitais metais mes pasieksime 2 procentus BVP. Bet ką jūs manote apie tolygų didinimą ir toliau, kas yra numatyta Nacionalinio saugumo strategijoje?
– Mes turbūt turėtume, pirmiausia, įgyvendinti įsipareigojimą. Įsipareigojimas yra 2 procentai. Ir kelti daugiau mums turbūt nereikia. Mes turime susitarimą su partijomis, kad 2 procentus užtikriname. Tai yra nepakankamas finansavimas mūsų gynybai, bet tai yra demonstratyviai geras, nes tai yra tik 7 šalis, kuri tokį įsipareigojimą įgyvendina. Tai to, manau, pakanka ir didinti procentų neturėtume. O socialinėms reikmėms galėtume daugiau skirti lėšų tokiu būdu.
– Pabaikime tuo, nuo ko pradėjome, tai yra apie koaliciją. Kadangi jūs, turiu galvoje valdančiąją koaliciją, pasak Prezidentės, dirbate ne politiniu, tai, vadinasi, ne vertybiniu ir ne idėjiniu pagrindu, o tiesiog susitarimų būdu, kažin ar tai patiks jūsų rinkėjams. Kita vertus, kaip jūs patys sau atrodote – vieną dieną su vienu susitariu, kitą dieną – su kitu. Čia perfrazuojant G. Palucką, į savo lovą vis kitą prisiimat kiekvienu klausimu?
– Aš nenoriu cituoti G. Palucko, bet, manau, jeigu yra pritarimai mūsų programiniams klausimams, tai yra gerai.
– Ir nesvarbu, kas jus tada paremia? Net jeigu tai konservatoriai, kurie toli gražu neturi nieko bendra su jūsų rinkėju?
– Na, bet jie irgi paremia susitarimo būdu ir labai gerai, kad paremia.
– Kitaip tariant, tikslas pateisina priemones?
– Šiuo atveju taip.
