„Pasitraukti Vyriausybė negali, jeigu mes norime atsirasti tame klube. Priimkite tai kaip blogą sąlygą, bet jeigu turime – nenaudočiau žodžio paaukoti – bet jeigu turime reorganizuoti šitokiu būdu dėl to, kad atsirastume EBPO, turbūt yra verta atsirasti EBPO“, – Kauno miškų urėdijoje kalbėjo V.Pranckietis.
„Mes esame atsakingi už visą Lietuvą, negalime būti atsakingi tiktai už miškininkystę ar kitas dalis“, – pridūrė jis.
Vėliau BNS jis patvirtino, kad palaiko reformą ir ruošiasi už ją balsuoti svarstyme Seime.
„Labai tikiuosi (kad pavyks priimti), nes turime didelį ir visuomenės palaikymą. Mes dažnai girdime miškininkų bendruomenę: kam skirta reforma, tie yra šiek tiek yra nusigandę ir tai natūralu, bet bandome kalbėtis ir miškininkai pasigenda dialogo. Tas dialogas lyg ir pradeda vystytis dabar, bet principiniai dalykai turėtų būti išlaikyti ir manau, kad žmonės netgi valdančiąją daugumą vertins pagal tai, kaip mums pasisekė įgyvendinti reformas“, – BNS sakė jis.
Kalbėdamas su susirinkusiais miškininkystės specialistais, studentais, lentpjūvių bei rangovų ir profsąjungų atstovais jis pabrėžė, kad reforma turi būti įgyvendinta greitai – tokiu būdu būtų sumažinta streso visiems jos dalyviams.
„Turėtų būti paimta ir išspręsta: paėmei medį ir nukirtai“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.
Į tai Generalinio miškų urėdo pavaduotojas Andrius Vancevičius atsakė, kad nesutampa miškininkų ir ministerijos „požiūriai, kaip tą medį kirsti“.
Tiek jis, tiek kiti susirinkusieji tikino, kad nėra prieš reformą, tačiau kritikavo jos skubotumą, pasigedo dialogo ją rengiant ir abejojo, ar centralizuotas valdymas būtų efektyvus. Jie išreiškė norą, kad į bendrą įmonę urėdijos būtų jungiamos pamažu.
„Įsteigus tą vieną įmonę, absoliučiai nebus instrumento, kuris leistų efektyviai ir normaliai kontroliuoti ir vykdyti tas funkcijas, kurios bus vienai įmonei deleguotos“, – kalbėjo A.Vancevičius.
Į susitikimą atvykę miškininkystės studentai piktinosi, kad mažinamas šios srities specialistų poreikis, todėl jie baigę studijas nebeturės darbo vietų. Į tai Seimo pirmininkas atkirto, kad jau dabar esama šios pakraipos studijas baigusiųjų pasiūla neatitinka paklausos, nes per metus urėdijoms ir girininkijoms prireikia kelių dešimčių specialistų, todėl studentų skaičius yra neproporcingai didelis.
Aplinkos ministras Kęstutis Navickas sako, kad pertvarkant valstybinius miškus, vietoj 42 miškų urėdijų ketinama įsteigti 25-is miškų valdymo įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ padalinius.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos.
2018 metais Lietuva siekia prisijungti prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), tam, pasak Vyriausybės, būtina įvykdyti urėdijų pertvarką.
