„Svarstysime veto, kas bus nutarta, tada ir matysime, dabar aš negaliu vienas iš karto sakyti. Turbūt nėra neteisingas tas veto – dėl to, kad išskirtas vienas straipsnis yra, tai galbūt dar bandysime kokių kitokių variantų daryti“, – po susitikimo penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, paklaustas, ar išlieka nusiteikimas Seime atmesti šalies vadovės veto.
Jis taip pat aiškino, kad pasirengimo referendumui strategija neturėtų skirtis nuo to, koks referendumo metu turės būti pasiektas balsuojančių aktyvumas.
„Čia strategijų daug nėra, čia tiesiog turi ateiti tie žmonės, kurie balsuoja, tai tokios ir strategijos – kad jie būtų paskatinti ateiti“, – teigė V.Pranckietis.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke po susitikimo savo ruožtu dėstė, jog tikisi, kad aukščiausi valstybės vadovai agituos aiškindami, ką reiškia pilietybės išsaugojimas ir kad Lietuvai reikalingi piliečiai. Be kita ko, ji pabrėžė, kad svarbu, jog Seime būtų greičiau priimti sprendimai dėl referendumo datos ir kitų organizacinių klausimų bei pradėtas šviečiamasis darbas.
„Mes esame gana susirūpinę, kad vasara prabėgo, liko devyni mėnesiai būtent iki prezidento rinkimų, su tais prezidento rinkimais surišamas galimas referendumas, ir esame sunerimę, kad iš tikrųjų dar jokie žingsniai konkretūs nėra pradėti“, – sakė D.Henke.
Ji pasidžiaugė sulaukusi V.Pranckiečio pažado, kad referendumo klausimai bus sprendžiasi Seimo rudens sesijos pradžioje.
Politikai svarsto galimybę su prezidento rinkimais kitais metais skelbti referendumą dėl dvigubos pilietybės instituto išplėtimo. Dvigubos pilietybės galimybės siekia išeivių bendruomenė.
Seimas pavasario sesijoje priėmė pataisas, kurios leistų dvigubą pilietybę įteisinti už tai pasisakius daugiau kaip pusei referendumo dalyvių, o ne visų piliečių, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė šias pataisas grąžino Seimui svarstyti iš naujo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Valdančiųjų atstovai anksčiau yra sakę, kad planuoja veto atmesti ir kartu kreiptis į Konstitucinį Teismą, jog jis įvertintų, ar žemesnė referendumo kartelė neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
