Viktoras Pranckietis kartu pabrėžia, kad KT pasisakė dėl Miškų įstatymo priėmimo tvarkos, o ne pačios reformos turinio. Dabar laukiama Seimo teisininkų ir komiteto išvadų, tuomet ir paaiškės tolesni sprendimai.
„Kalba ne apie turinį, o apie priėmimo tvarką. Tai reiškia, turėtume grįžti galbūt į tą stadiją, nuo kurios buvo taikoma skubos tvarka ir netaikant skubos tvarkos pabaigti priėmimą (...) Neabejoju, kad žmogui būtų sudėtinga atsisakyti savo ankstesnio sprendimo dėl pačio turinio to įstatymo ir dabar balsuoti kitaip dėl to turinio. Tai būtų keistas pasirinkimas. Tai manau, kad ta dauguma buvo tada, būtų ir dabar“, – Žinių radijui sakė V.Pranckietis.
Jis teigė, kad vėliausiai per keturis mėnesius turėtų paaiškėti, kaip bus reaguojama į Konstitucinio Teismo sprendimą.
„Turbūt, kad pačios reformos niekas neliečia. Reforma yra įvykusi ir ji kitokia nebus (...). Palaukime, tų siūlymų, ką turėtų pasakyti Teisės departamentas ir Teisės ir teisėtvarkos komitetas – jie turėtų teikti siūlymus, nuo kurios vietos ir ką turėtume daryti ir kaip keisti“, – teigė Seimo pirmininkas.
KT antradienį paskelbė, kad ypatingos skubos tvarka, kuria buvo priimtos įstatymo pataisos, gali būti naudojama tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, iškilus grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui.
KT teismas savo nutarimu taip pat pripažino, kad ir Seimo statuto nuostatos, numatančios, jog teisės aktų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka ne tik išskirtiniais konstituciškai pagrįstais atvejais, prieštarauja Konstitucijos principams.
„Kvestionuojamos ir statuto nuostatos. Žinote, pagal šį statutą dirbo eilė Seimų ir buvo tai lyg įprastinė praktika, dabar mes turėsime, atsižvelgdami į šį sprendimą, turbūt keisti ir statutą, bet visur sakysiu „turbūt“, nes turi Teisės ir teisėtvarkos komitetas pateikti pasiūlymus“, – trečiadienį argumentavo V. Pranckietis.
Į KT 2018 metų sausį kreipėsi trys dešimtys Seimo opozicinių frakcijų parlamentarų. Jie nurodo, kad Miškų įstatymo projektas nebuvo tinkamai teisiškai įvertintas, negauta išvada dėl antikorupcinio poveikio, be to, urėdijų teisinis reguliavimas yra neaiškus, pavyzdžiui, pagal kokius kriterijus turėtų būti nustatomas jų skaičius.
Valstybinių miškų urėdija (VMU) įregistruota pernai sausį – ji sujungė visas 42 šalies urėdijas.
