Interviu „Žinių radijui“ jis pabrėžė, jog partijų susitarimo tekstas vis dar derinamas, o dokumentas yra „labiau deklaratyvus ir neįpareigojantis“ ir reikalingas kaip signalas užsienio partneriams.
„Manau, kad prieisime to konsensuso ir pasirašys partijų lyderiai“, – sakė jis.
V.Pranckietis pabrėžė, kad valstybė turi teikti prioritetą socialinių klausimų sprendimui, nes socialinis saugumas yra nacionalinio saugumo dalis. Todėl, pasak jo, gynybos finansavimas galėtų būti didinamas ne automatiškai, o Krašto apsaugos ministerijai nurodžius konkretų biudžeto poreikį.
„Mūsų įsipareigojimas yra du procentai, tą įsipareigojimą pasiekėme dabar (...), tas pasiekimas šiemetinis yra dviem metais paankstintas“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
„Todėl reikėtų pasisakyti už šitą, šiandieninį biudžetą ir pritarti jam, neturime kalbėti vien šūkiais, kad reikia didinti – Krašto apsaugos ministerija turėtų skaičiuoti ne poreikį procentais nuo biudžeto, o turėtų skaičiuoti poreikį tikrą, pinigais, koks jis yra. Tada galima kalbėti apie kitų metų biudžetą – koks yra poreikis ir kokios yra galimybės“, – teigė jis.
Valdančiųjų siūlomame partijų susitarime siūloma įtraukti formuluotę, jog „2018 metais krašto apsaugos finansavimui skyrę 2 proc. BVP, sieksime kasmet užtikrinti tolygų finansavimo didinimą“. Šį susitarimą kritikuoja opozicijos atstovai – konservatoriai norėtų įsipareigojimų didinti finansavimą iki 2,5 proc., tuo tarpu socialdemokratai norėtų brėžti liniją ties dviem procentais.
Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau žadėjo, kad Lietuvai šiemet su krašto apsaugos biudžetu pirmąkart pasiekus 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kariuomenės finansavimas ir toliau didės tolygiai.
Šiemetiniame biudžete krašto apsaugai skirta 2,06 proc. BVP, tai yra 149,2 mln. eurų daugiau nei pernai, iš viso 873 mln. eurų.
