„Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų valstybės vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. NATO tikrai savo personalu ten nedalyvaus ir nekariaus, todėl toks atėjimas ir vykdant išminavimo darbus, gali būti traktuojamas kaip tiesioginis įsivėlimas į tą karą“, – ketvirtadienį žurnalistams V.Rupšys.
Generolo leitenanto teigimu, „bet koks dalyvavimas karių Ukrainoje dabar peržengiant sieną bus įmanomas, kai bus priimti atitinkami politiniai sprendimai“.
Pasak kariuomenės vado, išminavimo poreikis Ukrainoje yra, bet reikėtų ieškoti kitokių sprendimų.
„Gali dalyvauti kažkokios tai įmonės, įstaigos, kurios teikia tokią paslaugą“, – teigė V.Rupšys.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė ketvirtadienį žiniasklaidai teigė, jog sulaukusi Ukrainos prašymo, Lietuva ieško galimybių į šalį siųsti išminuotojų, vienas pareigūnas ten jau dirba.
Pasak jos, daugiau negu pusė Ukrainos teritorijos yra su paliktomis minomis ar sprogmenimis.
A.Bilotaitės teigimu, su Rusijos invazija kovojanti šalis turi per pusę tūkstančio išminuotojų, tačiau jų nepakanka.
Ministrė informavo su kolegomis planuojanti kreiptis į Europos Tarybai pirmininkaujančią Prancūziją, prašydama koordinuoti išminuotojų siuntimą į Ukrainą per policijos įstaigų tinklą.
