Kovo mėnesį biudžeto pajamos buvo 13,8 proc. (95,6 mln. eurų) mažesnės nei prognozuota ir 13,6 proc. mažesnės nei prieš metus.
„Kovo mėnesio rezultatus daugiausia lėmė įmonių likvidumo problemos, dėl ko jos naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, reikšmingesniam pajamų susitraukimui balandžio mėnesį įtakos jau turėjo ir prastesnis kovo mėnesio įmonių vykdytos veiklos rezultatas“, – antradienį spaudos konferencijoje sakė V.Šapoka.
Pasak jo, per šių metų keturis mėnesius pajamų į valstybės biudžetą preliminariai gauta apie 10,5 proc. (beveik 300 mln. eurų) mažiau nei planuota ir apie 4,5 proc. (119 mln. eurų) mažiau nei pernai sausį-balandį.
V.Šapokos teigimu, siekiant palengvinti verslo padėtį šiuo metu yra atidėta mokesčių už daugiau kaip 330 mln. eurų beveik 200 tūkst. verslo subjektų – tiek įmonių, tiek individualia veikla besiverčiančių gyventojų.
„Kadangi yra didelis pajamų nesurinkimas, taip pat turime palaikyti ir skatinti ekonomiką, valstybė šiuo metu skolinasi. (...) Vidaus rinkoje nuo metų pradžios yra pasiskolinta 834 mln. eurų, su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis sudaryta sutarčių už 1,5 mlrd. eurų, išleistos dvi euroobligacijų emisijos už 2 mlrd. eurų“, – tvirtino V.Šapoka.
„Iš viso yra pasiskolinta 4,3 mlrd. eurų, kad užtikrintume, jog tiek dengiant nesurenkamus mokesčius, tiek investuojant į ateitį, tiek mokant subsidijas verslui ir gyventojams, ižde nepritrūktų lėšų“, – sakė ministras.
Patvirtintos 2020 metų valstybės biudžeto pajamos (be ES lėšų) sudaro 9,548 mlrd. eurų, su ES lėšomis – 11,53 mlrd. eurų.
Nepritaria idėjai mažinti pajamų mokestį
Prezidentui ketinant siūlyti laikinai mažinti gyventojų pajamų mokestį, taip siekiant atsigauti po koronaviruso krizės, finansų ministras Vilius Šapoka teigia atsargiai žiūrintis į tokius pasiūlymus. Anot jo, Vyriausybė siūlo greitesnių priemonių padėti žmonėms, nesiveliant į diskusijas Seime dėl mokesčių pakeitimų.
„Į bet kokius mokestinius pakeitimus žiūriu labai atsargiai. Ko nerekomenduoja tarptautinės organizacijos šiuo metu, tai daryti sisteminus pokyčius mokesčių sistemoje, kadangi yra daug greitesnių ir efektyvesnių priemonių, pavyzdžiui, garantijos, subsidijos ir kitos. Tam, kad nesiveltume Seime į begalines diskusijas dėl vieno ar kito mokesčio, tikrai būčiau labai atsargus su bet kokiais mokestiniais pakeitimais“, – Vyriausybėje sakė V.Šapoka.
Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta antradienį sakė, kad pajamų mokesčio mažinimo galimybę kaip ekonomikos skatinimo priemonę Gitanas Nausėda aptarė su ekonomistais praėjusią savaitę. Anot jo, siūloma laikinai – iki šių metų pabaigos – sumažinti šį mokestį ir taip padidinti visų dirbančių žmonių pajamas, paskatinti paklausą bei sušvelninti ekonomikos nuosmukį.
Anot jo, analitikams šiemet prognozuojant apie 8-10 proc. ekonomikos susitraukimą, kai kurios prognozės numato analogišką augimą kitąmet, todėl būtina „amortizuoti ekonomikos nuosmukį būtent šiais metais“.
Šiuo metu pagrindinis pajamų mokesčio tarifas yra 20 proc.
