„Visuotinai yra pripažįstama, kad tai (NPD didinimas – BNS) yra viena efektyviausių priemonių mažinti skurdą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė V.Šapoka.
„Teoriškai, jei apskritai atsisakytume NPD didinimo, labiausiai nukentėtų jaunos šeimos su vaikais rajonuose, kur yra nedideli atlyginimai“, – teigė ministras.
Anot jo, dėl siūlymo lėčiau didinti NPD reikės ieškoti kompromisų.
„Šitoje vietoje tikrai reikės labai pasverti ir ieškoti kompromisų, nes tiesiog paimti iš jaunų šeimų, uždirbančių nedidelius atlyginimus, ir visą tą sumą skirti socialinėms išmokoms – nemanau, kad tai yra subalansuota“, – sakė V.Šapoka.
G.Nausėda pasiūlė Seimui kitąmet socialinės apsaugos išlaidas papildomai padidinti 100 mln. eurų, daugiausia šių lėšų skiriant spartesniam senatvės pensijų ir išmokų neįgaliesiems augimui.
Papildomų lėšų socialinei apsaugai prezidentas siūlo surinkti lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą, kerpant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui ir labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas.
Tai numatyta G.Nausėdos pateiktuose pasiūlymuose dėl Seimo rudens sesijos darbotvarkės.
Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį sakė, kad jau yra priimtas neformalus sprendimas neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) didinti mažiau nei buvo numatyta.
Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra viena iš socialinei apsaugai mažiausiai išleidžiančių ES šalių, o pajamų nelygybė tebėra viena iš didžiausių ES.
