„Visos tarptautinės organizacijos, mūsų Valstybės kontrolė, nežinau jau kiek kartų yra pasisakę, kad tie tinklai pas mus yra vieni iš pačių prabangiausių“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.
„Kuomet vaikų, studentų skaičius per eilę metų sumažėjo dvigubai, o visuose tuose tinkluose įvyksta tik kosmetiniai pokyčiai, mes didžiąją dalį lėšų skiriame pastatų išlaikymui, o ne atlyginimams“, – pridūrė jis.
„Jeigu mes tiesiog reikalausime papildomai pinigų, galimybės visuomet yra ribotos, o jeigu susikoncentruosime į tas akcijas tiesiog prieš biudžetą, vienerių metų biudžetas tikrai neišspręs visų pasaulio problemų“, – kalbėjo V.Šapoka.
Pasak jo, politinės partijos galėtų pasirašyti susitarimą dėl ilgalaikių priemonių švietimo būklei gerinti, kad būdai tą padaryti nesiskirtų per kiekvienos Vyriausybės kadenciją.
Taip finansų ministras kalbėjo Vilniaus universitetui (VU) ketvirtadienį ir penktadienį sustabdžius savo veiklą. Aukštoji mokykla protestuotoja dėl nepakankamai sparčiai keliamų dėstytojų algų.
V.Šapoka teigia, kad dėl šio protesto „esame įtraukiami į (VU) rektoriaus rinkimų debatus“. Universiteto vadovo posto šiuo metu siekia šeši kandidatai, tarp jų – dabartinis rektorius Artūras Žukauskas.
„Čia tik mano nuomonė, nepretenduoju į absoliučią tiesą“, – kalbėjo finansų ministras.
Visgi jis pridūrė manantis, kad „bet kuri civilizuota protesto forma yra demokratijos išraiška“.
Ministras teigė, kad atlyginimai akademikams turėtų būti žymiai didesni, bet valstybė nėra išsprendusi ir kitų klausimų, tokių kaip skurdo, pensininkų atskirties ar vidutinių pajamų spąstų.
Andriaus Navicko vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga taip pat svarsto streikuoti, jeigu valdžia netenkins jos reikalavimų dėl mokytojų algų, etatinio modelio ir mokinių skaičiaus klasėse.
Vyriausybė šią savaitę grąžino Seimui patobulintą kitų metų valstybės biudžeto projektą. Biudžetas turėtų būti priimtas gruodį.