Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 11 05

V.Šapokos žinia COVID-19 paveiktam verslui: kai ką dar paremsim, vėliau teks verstis patiems

Per pirmąjį karantiną valstybė ėmėsi padėti tiems, kurie išėjo į prastovas ar neteko ir ieškojo darbo, verslui leista atidėti įmokas „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai, paskolas imti lengvatinėmis sąlygomis. Įsigaliojus antrajam karantinui, pagalba verslui bus skirstoma kitaip, labiau fokusuotai, sako finansų ministras Vilius Šapoka. O ateityje, jei ir vėl teks riboti verslo veiklą, jam, pasak ministro, reikės išsiversti pačiam.
Vilius Šapoka
Vilius Šapoka / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Klausimą apie paramą verslui, per antrąjį karantiną vėl patirsiantį nuostolių, ketvirtadienį Seimo Vyriausybės valandos metu finansų ministrui uždavė konservatorius Mykolas Majauskas.

„2021 metų biudžete, mano vertinimu, yra nepilnas 100 mln. eurų, skirtas COVID-19 pasekmių amortizavimui, verslui, darbuotojams, darbdaviams. Atsižvelgiant į tai, kad buvo paskelbtas karantinas ir priimti sprendimai jau po jūsų suformuoto biudžeto, ar nemanote poreikio didinti numatytas išlaidas COVID-19 pasekmių amortizavimui 2021 metams?“ – teiravosi jis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

V.Šapoka tikino, jog kitų metų biudžete, reaguojant į COVID-19, įskaičiuojant lėšas verslo perorientavimui, darbuotojų perkvalifikavimui, numatyta daugiau kaip 600 mln. eurų.

„Minėtas 100 mln. eurų yra dengimas už šių metų dvyliktą mėnesį“, – pažymėjo jis.

Ministras teigė, kad principai, kuriais vadovautasi padedant verslui per pirmąjį COVID-19 pandemijos etapą ir dabar, skirsis. Esą dabar parama keliaus tik labai konkrečioms sritims.

„Iš pradžių yra, ir daugelis šalių taiko, horizontalius principus tam, kad daugiau-mažiau laimėtume laiko visiems siekiant išvengti skaudžių pasekmių, susijusių su staigiu nedarbo lygio išaugimu, su staigiu ekonomikos lėtėjimu.

Kuomet ateina antra banga, tuomet mes turime orientuotis labiau fokusuotai. Kadangi didelio ekonomikos šoko pavyko išvengti, mes turime orientuotis į rėmimą tų sričių, kurios yra betarpiškai nukentėję, ir kurioms turi poveikį Vyriausybės numatyti apribojimai“, – kalbėjo V.Šapoka.

Jis įspėjo, kad vėlesniais metais, kilus naujoms COVID-19 bangoms bei įvedus veiklos ribojimus, verslui su nuostoliais teks dorotis pačiam.

„Ateityje, ir jau kitais metais, reikia padėti persiorientuoti verslams ir investuoti į ekonomikos transformavimą. Nes kiek pandemijos bangų dar bus, tikrai niekas neatsakys.

Jeigu mes ta pačia tvarka ir tuo pačiu mastu reaguosime į tas bangas, kalbant apie verslo rėmimą, tai situacija išeis iš kontrolės. Mes turime aiškiai laikytis vidutinės trukmės skolos subalansavimo plano, kuris yra numatytas. Kitais metais daugeliu atvejų įmonės turės verstis savo pačių jėgomis“, – teigė V.Šapoka.

Jeigu mes ta pačia tvarka ir tuo pačiu mastu reaguosime į tas bangas, tai situacija išeis iš kontrolės.

Ekonomikos viceministrė Jekaterina Rojaka anksčiau įvardijo dvi papildomas priemones per antrąją COVID-19 bangą nukentėjusiam verslui. Tai – subsidijos ir lengvatinės paskolos.

Pasak BNS, siūloma, kad paramą gautų įmonės, kurių veikla būtų apribota, jų apyvarta sumažėtų daugiau nei 30 proc., o tokį kritimą patirtų 40 proc. viso sektoriaus bendrovių.

Kai kuriais atvejais svarstoma taikyti ir individualius kriterijus.

Subsidijų schema, kuriai turėtų būti skirta iki 80 mln. eurų, turėtų veikti panašiu principu kaip anksčiau veikusi parama smulkioms įmonėms – planuojama, kad VMI pateiks skaičiavimus, išsiųs kvietimus įmonėms teikti paraiškas, o pinigai jas pasiektų per Ekonomikos ir inovacijų ministeriją bei Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą.

Antrasis karantinas įsigalios naktį iš penktadienio į šeštadienį. Jo metu stabdoma viešojo maitinimo įstaigų, pasilinksminimo vietų, sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla, taip pat kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas.

Kovą įvedus pirmąjį karantiną dėl COVID-19, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.

Finansų ministerija anksčiau nurodė, jog realus skolinimosi poreikis priklausys tiek nuo patvirtintų papildomų išlaidų, tiek nuo COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių valstybės finansams ir pinigų srautams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?