V.Sinkevičius šios penktadienį Visuotiniame advokatų tarybos susirinkime išsakytos kalbos nepriskiria prie geriausių I.Vėgėlės kalbų.
„Man ta kalba visiškai nepatiko“, – tvirtino profesorius.
Anot jo, tai korporatyvinė kalba, ginanti vienos, advokatų, gildijos interesus. Kitaip tariant, skatinama kreiptis į advokatus, kad šie apgintų.
„Tik nuo ko advokatai turi ginti? Kalba persmelkta idėja, kad viskas, ką daro ši Vyriausybė, visi ribojimai prieštarauja Konstitucijai, jie nesuderinami su žmogaus teisėmis ir laisvėmis, bet nėra nė vieno teisinio argumento tai pagrindžiančio“, – aiškino V.Sinkevičius.
-
Dainius Žalimas. Apie Vytautą Landsbergį: valstybės vadovo klausimas atsakomas nesunkiai
-
Advokatų tarybos pirmininko kalboje – kritika PSO, galimybių pasui ir „prievartos mechanizmui“
-
A.Šindeikis: Apie su pandemijos valdymu susijusias mintis, išsakytas Lietuvos advokatūros suvažiavimo proga
-
Po skandalingos advokato kalbos – G.Bartkaus kritika: tai asmeninė nuomonė, išsakyta ne laiku
Klaidingai interpretuojama Konstitucija
Profesoriaus teigimu, klaidinga iš Konstitucijos ištraukti vieną straipsnį ir juo grindžiant aiškinti visą dokumentą. V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, jog Konstitucija yra vientisas aktas, kuriame visos nuostatos suderintos.
Be to, anot jo, tame pačiame dokumente yra nuostata, jog valstybė turi rūpintis žmonių sveikata.
„Šis straipsnis reiškia, kad valstybė turi imtis visų priemonių efektyviai veikti, kad sustabdytų pavojingų užkrečiamų ligų plitimą. Tai yra valstybės pareiga ir tos priemonės gali būti tokios, kurios riboja tam tikras teises“, – sakė jis.
V.Sinkevičius aiškino, jog remiantis Konstitucija riboti žmogaus teises galima, tačiau svarbiausia laikytis tam tikrų reikalavimų. Pirmiausia būtina siekti konstituciškai pagrįstų tikslų, kurie būdingi demokratinei visuomenei.
„Šiuo atveju siekiama suvaldyti pavojingos užkrečiamos ligos plitimą. Tai gali būti daroma įstatymu. Yra įstatymai, kurie leidžia Vyriausybei priimti tokius nutarimus. Ribojimai turi būti proporcingi, jie neturi riboti asmens teisių daugiau, nei reikia tam konstituciškai reikšmingam tikslui pasiekti. Dabar Vyriausybė planuoja nustatyti tam tikrus ribojimus. Ar jie peržengia Konstitucijos ribas? Nematau jokių argumentų, kurie leistų tvirtinti, kad taip yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės“, – įsitikinęs jis.
Jei asmuo nori būti tarp sveikų žmonių, jis neturi kelti grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei.
Be to, V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, jog Konstitucijoje yra įtvirtintas asmens teisių ir laisvių, ir visuomenės interesų derinimo principas. Jis reiškia, kad reikia suderinti ne tik asmens teisę į privatumą, gyvybę ir t. t., tačiau kartu privalu matyti visuomenės bei kiekvieno žmogaus teisę į sveikatą. Kitaip tariant – teisė turėti saugią aplinką, nebūti užkrėstam, prireikus gauti reikalingą pagalbą.
„Galvoju, ar Vokietija, Prancūzija, kurios garsėja pagarba teisėms ir laisvėms, Vokietijos federalinis konstitucinis teismas ar Prancūzijos Konstitucinė taryba, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, kurie leidžia įpareigoti asmenis skiepytis, skiepyti vaikus, ar jie nieko nereiškia? Jie reiškia. Ir mūsų Konstitucija nėra niekuo išskirtinė, nes ji grindžiama tokiomis pačiomis fundamentaliomis vertybėmis, kaip ir kitų demokratinių, teisinių valstybių konstitucijos. Jeigu Vokietija sako: gali būti tokie apribojimai, Prancūzija sako: gali būti, Lenkija, Latvija, o staiga Lietuva pareiškia: ne, tokių apribojimų būti negali, jie pažeidžia Konstituciją, žmogaus teises ir panašiai“, – aiškino jis.
V.Sinkevičius šią kalbą vertina santūriai, mano, jog nebuvo atsižvelgta į tai, kad Konstitucija yra vertybių, asmens teisių, visuomenės, valstybės intereso balansas. Šioje sankirtoje būtina rasti sprendimus, tikino profesorius.
„Iš to, kas yra paskelbta, nematau jokio pagrindo teigti, kad ribojimai pažeidžia ir yra nesuderinami Konstitucija“, – tvirtino pašnekovas.
Niekas nieko neverčia skiepytis
V.Sinkevičius atmetė teiginius apie priverstinį skiepijimą, nes niekas neliepia to daryti. Tačiau jei asmuo nori būti tarp sveikų žmonių, anot profesoriaus, jis neturi kelti grėsmės kitų asmenų sveikatai ir gyvybei. Jis pabrėžė, kad niekas neturi teisės kelti grėsmės visai sveikatos sistemai, ekonomikai ir pan.
„Todėl nereikia kalbėti apie tai, kurių teisės didesnės, o apie teisių ir laisvių derinimą. Šiuo atveju tie žmonės, kurie sako, kad nesiskiepys – tai jų valia, jie gali nesiskiepyti ir jų niekas neverčia, bet jie negali naudotis tam tikromis galimybėmis, kurios priimtinos normalioje visuomenėje“, – sakė jis.
V.Sinkevičius pabrėžė, jog kiekvienas asmuo trokšta būti saugus. Nesvarbu, nueis į restoraną, kino teatrą, sporto renginį – pilietis turi teisę būti tikras, kad šalia jo nėra užkrato nešiotojo.
„Jeigu žmogus nenori skiepytis, jam nebūtina eiti į sporto renginius. Tegul sėdi namuose ir jam gali kažkas atvežti maistą. Kalbėti, kad jų teisė nesiskiepyti yra didesnė negu kitų žmonių, kurie pasiskiepijo, kad čia yra kažkokia segregacija, kad čia yra prievarta, nėra jokio teisinio pagrindo. Juk asmuo turi teisę pasirinkti, ar skiepytis. Bet jeigu jis nesiskiepys, jis turi žinoti, kad kai kuo, kas normalioje visuomenėje yra priimta ir prieinama visiems, jis negalės naudotis“, – tvirtino profesorius.
Be to, V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad ir dabar yra profesijų, kur laikas nuo laiko darbuotojai turi tikrintis sveikatą – jeigu asmuo neatitinka reikalavimų, jis negali dirbti savo darbo, tačiau niekas dėl to neprieštarauja. Kartu V.Sinkevičius pabrėžė, jog niekas neneigia žmonių, kurie nenori skiepytis, teisės į tokį norą. Tačiau kalbama apie tai, kad jie neturi tapti užkratu ir sukelti papildomų rūpesčių visuomenei.
„Visuomenė išleidžia milijonus – tai yra visų mokesčių mokėtojų pinigai. Valstybė gali tuos pinigus išleisti daug racionaliau, nei vėliau reikėtų gydyti nepasiskiepijusius ir leisti jiems milžiniškas sumas. Šiuo atveju nekalbėčiau nei apie prievartą, nei apie jokią diskriminaciją, o apie tai, kad vieni žmonės supranta savo atsakomybę visuomenei, supranta, kad jie yra visuomenės nariai, todėl rūpinasi visa visuomene ir kartu savimi.
Tie, kurie skiepijasi, pirmiausia rūpinasi savimi. Ir yra tie, kurie nesirūpina savimi ir nesirūpina visuomene. Nereikia supriešinti šių grupių, bet tokia yra tikrovė. Ir tiems, kurie nesirūpina savimi ir visuomene, nieko nepasakysi. Todėl tokios kalbos, kurią girdėjome, tik skatina tuos žmones nesirūpinti nei savimi, nei visuomene“, – įsitikinęs prof. V.Sinkevičius.
Tokios kalbos neprisideda prie pandemijos valdymo
Pašnekovas įsitikinęs, jog tokia I.Vėgėlės kalba paskatins nesiskiepyti. Be to, ja ir I.Vėgėlės autoritetu naudosis ir tie, kurie protestuoja prieš Vyriausybės ribojimus. V.Sinkevičius nemano, kad šis pasisakymas prisideda prie geresnės visuomenės sveikatos bei prie kiekvieno žmogaus saugumo.
Tokios kalbos neprisideda prie pandemijos valdymo.
V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kuriai taip pat kliuvo nuo I.Vėgėlės, šalims teikia rekomendacijas. Be to, PSO neatsirado „iš oro“, o kiekviena šalis prisijungė savanoriškai.
„Pasakyti, kad ji nustato tam tikrus ribojimus ir kad jie yra diktatas valstybių konstitucijoms, valstybėms, nėra jokio pagrindo. O kas sugalvojo geresnę priemonę už vakcinaciją, kaukių nešiojimą, saugaus atstumo laikymąsi, nuolatinį sveikatos tikrinimą? Jeigu PSO rekomenduoja taikyti šias priemones, tai ką, ji suvaržo žmonių teises ir laisves? Užmirštama, kad pandemija yra pasaulinė, tai nėra nacionalinė Lietuvos pandemija. Ir pasižiūrėkime, kaip atrodome tarp kitų valstybių. Prastai atrodome. Tokios kalbos neprisideda prie pandemijos valdymo“, – įsitikinęs profesorius.
V.Sinkevičiaus nuomone, didesnis teisių pažeidimas yra ne tai, kad nepasiskiepijęs žmogus negalės nueiti į restoraną ar kino teatrą, o tai, kad jis platina ligą, užsikrečia pats ir užkrečia artimuosius. Taigi dėl to valstybei užkraunama papildoma našta. Profesorius sutinka, kad daug žmonių bijo ir dėl to abejoja vakcinos nauda, tačiau, anot jo, „visų šviesių žmonių pareiga yra sklaidyti jas, o ne kaitinti ir dar labiau skatinti“.
Tiesa, yra dalykų, išsakytų I.Vėgėlės kalboje, su kuriais V.Sinkevičius sutinka. Pasak jo, jei kils abejonių, ar Vyriausybės ribojimai proporcingi, ar nepažeidžia Konstitucijos, turės būti patikrinta.
„Iš tų ribojimų, kurie paskelbti, nematau pagrindo, kad jie prieštarautų Konstitucijai. Jeigu bus nustatytas ribojimas ir asmuo manys, kad jo teisės, laisvės yra pažeistos, asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Ir teismas išspręs tą ginčą. Pagaliau, niekas netrukdo Seimo narių grupei, kuri labai nusiteikusi prieš Vyriausybės sprendimus, prieš ribojimus, surinkti vieną penktadalį parašų Seimo narių ir kreiptis į Konstitucinį Teismą. Ir bus išspręstas ginčas“, – tvirtino jis.
Anot profesoriaus, Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad asmuo savo teisėmis ir laisvėmis turi naudotis taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių ir laisvių – tai raktas į vertybių balansą.
„Kur yra asmens teisė būti neužkrėstam, būti saugiam, visuomenės teisė būti sveikai ir saugiai, valstybės pareiga pasirūpinti žmonių sveikata. Iš kitos pusės, turime neatsakingą požiūrį – darau, ką noriu, o jūs neturite teisės kištis į mano gyvenimą. Žmogus yra sociali būtybė, jis gyvena tarp žmonių, visuomenėje, todėl negali matyti tik savo teisių ir nematyti kitų žmonių, kurie pasiskiepiję ir kurie yra atsakingi, ir ignoruoti tų žmonių teisių. Jeigu kam nors nepatinka reikalavimas eiti į kino teatrą su galimybių pasu, jis gali žiūrėti filmus savo namuose per kompiuterį, būti pats saugus ir kitų neužkrėsti. Šiuo atveju jo teisė tikrai nėra pažeista“, – įsitikinęs jis.
Kritika PSO, galimybių pasui ir „prievartos mechanizmui“
I.Vėgėlė penktadienį išsakytoje kalboje tvirtino, kad šiuo metu galima stebėti procesus, kai kuriasi tarptautinė vykdomoji valdžia, kuri neturi demokratinių elementų. Jis kritikavo valdžią dėl to, nes neva pažeidžiamos teisės į asmens neliečiamumą, laisvę bei nuomonę.
Nepraėjus parai nuo pasirodymo ši kalba socialiniuose tinkluose buvo peržiūrėta 400 tūkst. kartų, sekmadienį vakarop šis skaičius perkopė 700 tūkst.
15min primena, kad nuo COVID-19 ligos Lietuvoje iš viso mirė 4481 žmogus, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 9139 mirtys.
Visą įrašą galite peržiūrėti Lietuvos advokatūros „Facebook“ paskyroje:
Kolegų kritika
Į šią kalbą sureagavo didelė teisininkų bendruomenė, dalis savo pasisakymuose teigė nenorintys būti tapatinami su jos turiniu. Pavyzdžiui, buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas 15min teigė, kad ši kalba – neprofesionali ir labiau primena politiko, o ne advokato kalbą.
„Tai rodo, kad, deja, teisininkų profesionalumas šalyje yra žemo lygio, jeigu tokios kalbos sulaukia tokio dėmesio. Manau, advokatų tarybos pirmininkas nusprendė nueiti į politiką, bet su teise jo kalba nieko bendro neturi.
Dalis [kalbos] yra antiglobalistinės ideologijos, absoliučiai žmogus neturi supratimo, kam reikalinga Pasaulinė sveikatos organizacija. O kalbėti apie tai, kad mūsų teisės yra nepagrįstai ribojamos, jokio pagrindo. Geriau įsigilinus, ir Prancūzijos Konstitucinis tarybos nesenas sprendimas, ir Europos žmogaus teisių teismo tam tikros bylos rodo, kad jo pateikiami argumentai greičiau nepagrįsti, jeigu ten tokių galima įžvelgti“, – 15min komentavo jis.
Į kalbą sureagavo ir dr. Algimantas Šindeikis, advokatas, Vilniaus universiteto partnerystės profesorius. Anot jo, žmogaus teisių ir laisvių ribojimo mastas nėra peržengęs ribų, kadangi pandemijos suvaldymui tiek Lietuvoje, tiek kitose demokratinėse valstybėse taikomi žmogaus teisių apribojimai yra pagrįsti mokslo žiniomis ir teisiškai pagrįsti, t. y. atitinka teisinių valstybių konstitucinį proporcingumo principą.
„Antra, žmogaus teisės valdant pandemiją nėra užgožiamos valstybės galios, nes valstybė turi pareigą užtikrinti, kad pandemija neplistų ir susirgimų bei mirčių skaičius būtų kuo mažesnis. Taip pat užtikrinti sergantiems ir kitiems sveikatos priežiūros prieinamumą ir pandemijos atveju, kas būtų objektyviai neįmanoma, jei pandemija plistų nesiimant jos stabdymo priemonių“, – savo komentare tvirtino jis.
PLAČIAU SKAITYKITE: A.Šindeikis: Apie su pandemijos valdymu susijusias mintis, išsakytas Lietuvos advokatūros suvažiavimo proga.
Savo nuomonę feisbuke išsakė ir Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos narys, Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros partnerystės doc. Gintautas Bartkus. Jis pabrėžė, kad kolegos kalba – nėra oficiali Lietuvos advokatūros pozicija, o asmeninė nuomonė, kuriai išsakyti pasirinktas netinkamas laikas.
„Puikiai tiktų užbaigti Volterui dažnai priskiriama mintimi „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet iki mirties ginsiu tavo teisę tai sakyti.“ Tačiau šiuo atveju reikia pripažinti ir dar vieną svarbią aplinkybę, apie kurią Volteras neužsiminė – asmeninei nuomonei išsakyti buvo pasirinktas netinkamas laikas ir netinkama vieta“, – teigė G.Bartkus.
PLAČIAU SKAITYKITE: Po skandalingos advokato kalbos – G.Bartkaus kritika: tai asmeninė nuomonė, išsakyta ne laiku.
