Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas komisijai įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat – įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
15min kalbintas V.Sinkevičius pabrėžė, kad susipažinus su komisijos kūrimo projektu akivaizdu, jog ši peržengtų įstatymų leidėjų galias ir užsiimtų veikla, kuria turėtų užsiimti Valstybės kontrolė, Konkurencijos taryba ar Viešųjų pirkimų tarnyba.
„Man susidarė įspūdis, kad nors tos komisijos sukūrimas vertinamas kaip parlamentinė kontrolė, tačiau pats Seimo nutarimo turinys, tai, kokie uždaviniai suformuluoti komisijai, tai atrodo, kad LRT daromas tiesioginis spaudimas“, – kalbėjo Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas.
„Pažiūrėkite, kuo grindžiamas nutarimas. Jis grindžiamas ne kažkokiais faktais, o prielaidomis“, – pabrėžė V.Sinkevičius. „Gali būti, kad ten kažkas blogai, neteisingai naudojamos lėšos ar panašiai, paskui suformuluojami uždaviniai... Parlamentinės tyrimo komisijos taip nesudaromos. Pradžioje turi būti faktai, aplinkybės, Valstybės kontrolės išvados. Jei Valstybės kontrolė konstatuotų, kad biudžeto lėšos naudojamos neracionaliai, tada jau galima tirti, kodėl, kas turėtų būti daroma“, – aiškino ekspertas.
Jis pabrėžė, kad, panašu, jog Seimas bando perimti kitų valstybės institucijų įgaliojimus, nors turėtų visų pirma vadovautis jų pateikiamais duomenimis.
Aiškintųsi savo pačių klaidas
Komisija, kaip numatoma projekte, taip pat aiškintųsi, ar 2003 metų Vyriausybės nutarimas, nekeistas nuo 2009 metų, kuriuo vadovaujasi LRT, vykdydama dalį pirkimų, nesukuria prielaidų neskaidrioms pirkimų procedūroms, korupcinei aplinkai formuotis.
„Bandoma apkaltinti LRT taryba tuo, dėl ko ji negali net būti atsakinga“, – konstatavo konstitucinės teisės ekspertas. „LRT taryba tampa kalta, kad Vyriausybė priėmė tam tikrą nutarimą ir netinkamai suformulavo tam tikrus santykius“, – pažymėjo jis, pridurdamas, kad atsakomybė tenka Vyriausybei ir Seimo komitetams, kurie prižiūri teisinį reguliavimą.
Seimas pats įstatymu nustato, kad LRT struktūrą, valdymą, darbuotojų skaičių tvarko LRT taryba ir administracija, o dabar pats Seimas, nesilaikydamas tos tvarkos, pradeda aiškintis šiuos klausimus, – stebėjosi V.Sinkevičius.
„Seimas pats įstatymu nustato, kad LRT struktūrą, valdymą, darbuotojų skaičių tvarko LRT taryba ir administracija, o dabar pats Seimas, nesilaikydamas tos tvarkos, pradeda aiškintis šiuos klausimus. Tiesiogiai įsiterpiama į tarybos ir administracijos įgaliojimus“, – stebėjosi V.Sinkevičius.
Jo teigimu, jei jau manoma, kad LRT veikloje yra tam tikri pažeidimai, tai pirmiausia turėtų įsijungti tos institucijos, kurios tam turi kompetenciją. Tik gavus jų medžiagą, Seimas gali įsikišti į procesą ir taisyti teisinį reguliavimą.
„Bet jie komisijai netgi paveda nustatyti, ar priežiūros institucijos anksčiau nėra padarę viešųjų pirkimų pažeidimų. Tai paskambinkite į Viešųjų pirkimų tarnybą, paklauskite ir gausite atsakymą. Kam sudarinėti laikinąsias komisijas?“, – retoriškai klausė V.Sinkevičius.
Seimas pažeidžia įstatymus
Kalbėdamas apie motyvus, kurie Seimo narius skatina siūlyti tokios komisijos nutarimą, teisininkas teigė, kad tai panašu į bandymą daryti spaudimą žiniasklaidai.
„Po tarsi gražiais žodžiais – parlamentinė kontrolė, biudžeto lėšų racionalus naudojimas – slepiasi akivaizdus įsiterpimas į tą kompetenciją, kuri priskirta LRT tarybai ir administracijai, kitoms valstybės institucijoms. Matau čia tiesioginį bandymą daryti spaudimą nacionaliniam radijui ir televizijai“, – darė išvadą V.Sinkevičius.
Ekspertas prisiminė 2006 metų gruodžio mėnesio 21-osios dienos Konstitucinio Teismo nutartį, kad net jei sudaromos tyrimų komisijos ar kitokie LRT kontrolės mechanizmai, tai jose negali dalyvauti vienaip ar kitaip tos kontrolės rezultatais suinteresuoti asmenys.
Dabar viskas kilo dėl to, kad kai kurie Seimo nariai asmeniškai nepatenkinti dėl LRT pozicijos jų atžvilgiu, – teigė V.Sinkevičius.
„O dabar viskas kilo dėl to, kad kai kurie Seimo nariai asmeniškai nepatenkinti dėl LRT pozicijos jų atžvilgiu“, – teigė V.Sinkevičius, išreikšdamas viltį, kad tai šį projektą inicijuojantiems Seimo nariams primins ir Seimo Teisės departamentas.
Pasak jo, tyrimą inicijuojantiems Seimo nariams Konstitucijos pažeidimas tikriausiai negresia, tačiau tokiais veiksmais pats Seimas pažeidžia įstatymus, nes įsiterpia į kitų institucijų veiklą.
„Taip galima savotiškai paralyžiuoti ar įbauginti bet kokią valstybės instituciją. Parlamentinės komisijos turėtų būti sudaromos ne bauginimams, o išsiaiškinti, kokio teisinio reguliavimo stokojama, kad būtų geriau vykdoma misija. Šiame projekte, kuris pateiktas komisijos kūrimui, nėra nė žodžio, kad blogai vykdoma misija. Jei misija vykdoma tinkamai, nėra konkrečių faktų, kad lėšos neteisingai naudojamos, tai komisijos neturi būti“, – pastebėjo jis.
Bus atskleidžiamos komercinės paslaptys
V.Sinkevičius stebėjosi ir tuo, kad Seimo nariai pasišovė tirti prodiuserių kainas ir nustatyti, kokios jos turėtų būti rinkoje.
„Kaip tai reikės nustatyti? Tarkime, šį pusmetį yra keli prodiuseriai Lietuvoje, kurie gali sukurti tam tikrą programą. Po to jie išvyksta į Vokietiją ir Lietuvoje bus tik po metų. Jie sako: jei mokate daugiau, tai mes darome, jei nemokate, tai nedarome. Tai ką čia gali nustatyti komisija? Kokią metodiką jie naudos?“, – retoriškai klausė ekspertas.
Jo manymu, tokiu būdu netgi bus pakenkta verslo interesams, atskleidžiama konfidenciali informacija.
„Juk atskleidus šią informaciją konkurentai įgauna pranašumą. O dabar komisijos dėka tokie duomenys pasiektų viešumą“, – sakė V.Sinkevičius.
