V.Sinkevičiaus klausymas vyko jungtiniame EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos bei Žuvininkystės komitetų posėdyje.
Klausimus jam pateikė abiejų komitetų nariai. Vėliau ketvirtadienį jie kartu rengs pasiūlytojo komisaro vertinimą.
Vienintelis europarlamentaras iš mūsų šalies, turėjęs galimybę užduoti klausimą V.Sinkevičiui, – viename iš klausymus rengusių komitetų dirbantis Liudas Mažylis.
Jis kandidato į eurokomisarus klausė ir apie Lietuvoje aktualią problemą dėl vilkų bei kormoranų populiacijų.
Tikisi, kad suprato jo viziją
Po klausymo jungtiniame EP komitetų posėdyje V.Sinkevičius sakė besitikintis, kad europarlamentarams pavyko suprasti jo viziją.
„Aš stengiausi duoti kuo išsamesnį atsakymą, stengiausi jį papildyti per papildomą perklausimą, tikiuosi, kad man pavyko. Jeigu kažkokių klausimų neatsakiau, turėjome papildomų susitikimų su parlamentarais, tikiuosi jiems pavyko susidaryti vaizdą, kokią viziją aš turiu“, – žurnalistams Briuselyje po klausymų sakė V. Sinkevičius.
„Nepamirškime, kad daugelis prioritetų, apie kuriuos mes kalbame, dar tik bus įgyvendinti, ir aš esu atviras dialogui su parlamentarais, ypač iš Aplinkos ir Žuvininkystės komitetų“, – pridūrė jis.
Minėjo, kad gimė po Berlyno sienos griūties
Prisistatydamas dviejų EP komitetų nariams V.Sinkevičius kalbą pradėjo angliškai, bet vėliau ją tęsė lietuviškai. Tiesa, vėliau vėl perėjo prie anglų kalbos.
Jis pabrėžė, kad jam yra didelė garbė būti pirmuoju paskirtuoju eurokomisaru, kuris gimė po Berlyno sienos griūties.
„Tai rodo pasitikėjimą mano karta – karta, kurios DNR yra Europos idėja. Man Europa reiškia laisvę, drąsą ir galimybes“, – europarlamentarams akcentavo jis.
Tai rodo pasitikėjimą mano karta – karta, kurios DNR yra Europos idėja. Man Europa reiškia laisvę, drąsą ir galimybes.
V.Sinkevičius trumpai pristatė savo biografiją. Jis aiškino išmokęs, kaip tarpusavyje yra susijusios naujovės, gerovės politika. Anot jo, būtina siekti sukurti geresnę visuomenę, nors kelias šio tikslo link bus sudėtingas.
V.Sinkevičius akcentavo, kad daug europiečių nori, jog būtų pasiektas nulinis taršos lygis. To ir reikia siekti.
Kandidatas į eurokomisarus svarstė, kad kai kuriems nuostabą galėjo sukelti tai, kad jo atsakomybės sričiai priskiriami ir vandenynų klausimai.
„Suprantu, kad norite būti tikri, jog naujasis Komisijos narys dės visas pastangas, kad užtikrintų žvejų gerovę. Galiu jus tikrai dėl to patikinti. Mes gyvename mėlynojoje planetoje, todėl vandenynai ir žuvininkystė yra vieni svarbiausių aspektų, susijusių su mūsų planeta. Kaip ir žvejų gerovė. Turime kovoti su klimato kaita. Turime taip pat kovoti su tarša, ypač – plastiko atliekomis, kurios sukuria gyvybės neturinčias zonas mūsų vandenynuose“ – kalbėjo jis. 
Turime kovoti su klimato kaita. Turime taip pat kovoti su tarša, ypač – plastiko atliekomis, kurios sukuria gyvybės neturinčias zonas mūsų vandenynuose.
V.Sinkevičiaus teigimu, jis buvo paprašytas imtis svarbiausių iniciatyvų, laikantis žaliojo kurso. Jis tikino besistengsiantis juo vadovautis.
Pasirengęs vykti į Kiniją
Kalboje V.Sinkevičius akcentavo, kad mažėja biologinė įvairovė. Prasidėjo masinis įvairių biologinių rūšių nykimas. EK poziciją šiuo klausimu jis ketina pristatyti per kitąmet Kinijoje vyksiantį aukščiausio lygio susitikimą.
„Norėčiau iš Kinijos grįžti su trimis dalykais. Pirmiausia, kad biologinė įvairovė ir jos raida atitiktų Paryžiuje patvirtintus klimato kaitos tikslus, kurie siekia 1,5 laipsnio klimato šiltėjimą. Taip pat mums reikia patvirtinti mechanizmą, kaip vertinti pažangą. Taip pat skirti daugiau dėmesio vystomajam bendradarbiavimui“, – nurodė jis.
Tačiau savo namuose, pasak V.Sinkevičiaus, daugiau dėmesio mums reikia skirti miškų ūkiui, dirvožemiui, energetikai, klimato kaitai. Esą pribrendo laikas galvoti apie šių problemų sprendimą dabar, o ne ateityje.
Dar vienas V.Sinkevičiaus nurodytas veiklos prioritetas būtų susijęs su žiedine ekonomika. Jis aiškino, kad šiuo metu naudojamos keturios pagrindinės medžiagos – plienas, aliuminis, plastikas ir cementas. Jeigu sumažintumėme jų naudojimą ir gamybą per pusę, gerokai sumažintumėme taršą.
Todėl, kaip akcentavo jis, daug dėmesio būtų skiriama ekogamybaii ir antriniam panaudojimui, o tai galėtų išjudinti tam tikrus sektorius, pavyzdžiui, tekstilės.
Dar vienas V.Sinkevičiaus veiklos prioritetų – siekis dėl nulinės taršos.
„Kadangi esu tėvas, pilietis, jeigu tapčiau Komisijos nariu, norėčiau, kad tarša taptų praeities dalyku Europoje. Aš norėčiau švaraus vandens ir netaršių cheminių medžiagų Europoje. Todėl reikės diegti papildomas priemones, kad galėtumėme kovoti su svarbiausiais taršos šaltiniais“, – dėstė jis.
Kadangi esu tėvas, pilietis, jeigu tapčiau Komisijos nariu, norėčiau, kad tarša taptų praeities dalyku Europoje.
Svarbu tvari žvejyba
Anot V.Sinkevičiaus, vandenynų srityje svarbu užtikrinti tvarią žvejybą. Tai neturi sustoti ties Europos Sąjungos (ES) sienomis.
Kandidatas į eurokomisarus aiškino besistengsiantis, kad vandenynuose padidėtų saugomos teritorijos, vandens ištekliai būtų naudojami tausiau, ypač – tokiose regionuose, kaip Arkties.
Kartu jis pabrėžė tęsiantis kovą su nelegalia, neregistruojama žvejyba, kuri kelia grėsmę atsakingai dirbantiems žvejams ir mažoms žvejybos įmonėms.
Pirmasis klausimas – apie miškus
Pirmąjį klausimą V.Sinkevičiui uždavė europarlamentarė iš Švedijos Jessica Polfjärd. Ji klausė, kaip politikas ateityje užtikrins, kad rimtai bus žiūrima į miškus, jie nebus ignoruojami.
Kandidatas į eurokomisarus pabrėžė, kad kiekviena ES valstybė-narė turi miškotvarkos valdymo planus dėl miškų gaisrų. Jis priminė, kokie gaisrai vyko Sibire, Amazonės regione, Graikijoje. Todėl esą labai svarbu nepamiršti tų planų.
Svarbiausias dalykas, siekiant išsaugoti miškus, anot V.Sinkevičiaus, bus Bioįvairovės strategija 2030 metams. Ji bus vienas esminių žaliosios politikos kurso ramsčių.
EP narys iš Ispanijos Césaris Luena kandidato į eurokomisarus klausė, kokių konkrečių priemonių jis imsis siekiant sumažinti oro taršą.
V.Sinkevičius aiškino, kad 400 tūkst. ES piliečių miršta dėl oro taršos. Pažvelgus į ekonomiką esą matyti, kad visa tai kainuoja 24 mlrd. eurų. Jis kalbėjo apie tai, kad ragintų patvirtinti veiksmų planą dėl nulinės tolerancijos oro taršai.
„Kalbant apie piliečius svarbiausia yra dialogas su miestais, su valstybėmis, siekiant prisitaikyti“, – mano Lietuvos deleguotas kandidatas į eurokomisarus.
Kalbant apie piliečius svarbiausia yra dialogas su miestais, su valstybėmis, siekiant prisitaikyti.
Taip pat V.Sinkevičiaus teirautasi, ar jis sieks pašalinti dyzelinius automobilius iš apyvartos ES, ar bus griežtesnių standartų dėl to.
Kandidatas minėjo, kad EP balsuota dėl atitinkamo tipo priemonių patvirtinimo. Tačiau kartu jis akcentavo apie būtinybę padėti pramonei.
Italijos atstovė Simona Baldassarre teiravosi, ar EK tęs vaistams skirtą politiką. „Visoje ES paviršiniuose ir dirvožemio vandenyse buvo rasta daug vaistų likučių. Tai daro žalą aplinkai“, – kalbėjo ji.
Visoje ES paviršiniuose ir dirvožemio vandenyse buvo rasta daug vaistų likučių. Tai daro žalą aplinkai.
V.Sinkevičius tvirtino, kad tai buvo įtraukta į europinius teisės aktus. Pasak jo, svarbu tęsti vaistų priežiūros veiksmus, vykdyti stebėseną, vadovaujantis nulinės taršos reikalavimais.
Ispanas Francisco José Millán Monas norėjo išgirsti V.Sinkevičiaus nuomonę apie kartų kaitą žvejybos sektoriuje. Kartu jis akcentavo, kad šiam sektoriui priklauso 75 procentai viso žvejybos laivyno, o jis keistis nelabai nori.
Kita Ispanijos atstovė EP Clara Aguilera García klausė apie moterų vaidmens žuvininkystės sektoriuje stiprinimą.
Kalbėdamas apie lyčių pusiausvyrą jame, V.Sinkevičius teigė, moterų darbą reikia atitinkamai įvertinti. Jis žadėjo, kad konsultacinėse tarybose bus siekiama užtikrinti vienodą lyčių atstovavimą, dėl to būtų plėtojamas dialogas su minėto sektoriaus atstovais.
L.Mažylis teiravosi apie vilkus ir kormoranus
V.Sinkevičiui užduotas klausimas ir apie priemones vandenynų taršai cheminėmis medžiagomis mažinti.
Kandidatas į eurokomisarus aiškino, kad labai svarbu išlaikyti tinkamą vandenynų būklę. Anot jo, kad būtina siekti, kad galiojančių taisyklių laikytųsi ne tik ES valstybės, bet ir visos pasaulio šalys.
Kartu jis sakė, kad bus siekiama įgyvendinti biologinės įvairovės strategiją, kuri apims ir vandenynų klausimus.
Taip pat V.Sinkevičius mano, kad šioje srityje labai svarbi kitų sektorių, pavyzdžiui, žemės ūkio ar pramonės, pagalba. Jis minėjo, kad dėl jų kaltės, tarkime, į Baltijos jūrą patenka daug nitratų.
„Manau, kad vienas iš svarbiausių mano darbų bus parodyti, kad galima susieti šioje atsakomybės srityje sektorius, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, – tai yra žuvininkystė, žemės ūkis, aplinkosauga“, – nurodė kandidatas į komisarus.
Manau, kad vienas iš svarbiausių mano darbų bus parodyti, kad galima susieti šioje atsakomybės srityje sektorius, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, – tai yra žuvininkystė, žemės ūkis, aplinkosauga.
Klausimą V.Sinkevičiui uždavė ir L.Mažylis. Jis sakė, kad vilkų skaičius didėja, ekologinė pusiausvyra dėl to buvo pažeista, žemės ūkis patiria didelę žalą.
Tas pats esą pasakytina ir, pavyzdžiui, apie kormoranų populiaciją, keliančią grėsmę žvejų interesams.
L.Mažylis klausė, ar V.Sinkevičius sutinka, kad ES valstybėms reikėtų leisti lanksčiau reguliuoti kai kurių saugomų rūšių populiacijos skaičių.
Atsakydamas kandidatas vėl prabilo lietuviškai. Jis sutiko, kad klausimas yra aktualus. Kartu politikas sakė, kad europinė direktyva suteikia lankstumo šalims-narėms dėl to.
„Aš, kaip ir sakiau, puikiai suprantu ūkininkus. Tikrai suprantu tą, sakykime, skausmą, kai yra prarandama avis. Tačiau tai yra koegzistavimo klausimas. Aš manau, kad mes jį pirmiausia turime spręsti ne kulka, o būtent spręsti, ar visos priemonės buvo įgyvendintos tam, kad apsisaugotumėme nuo vilko: ar buvo pastatyta tvora, ar buvo panaudotos kitos priemonės, kurios yra siūlomos. Kas svarbiausia, tai jau dabar yra finansuojama ES lėšomis. Lygiai taip pat ir praradus, sakykime, gyvulį yra visiškai, 100 procentų finansuojama“, – dėstė V.Sinkevičius.
Aš, kaip ir sakiau, puikiai suprantu ūkininkus. Tikrai suprantu tą, sakykime, skausmą, kai yra prarandama avis. Tačiau tai yra koegzistavimo klausimas.
Europarlamentaras iš Jungtinės Karalystės Richardas Corbettas klausė, ar V.Sinkevičius sutinka su teiginiu, kad EP priimami teisės aktai būtų vertinami pagal jų atnešamą naudą, o ne tik pasitelkus elementarias statistines schemas.
Kandidatas į eurokomisarus sakė, kad eidamas ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje sumažintų biurokratinę naštą.
Kandidatas į eurokomisarus sakė, kad eidamas ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas jis dėjo daug pastangų, kad Lietuvoje sumažintų biurokratinę naštą.
„Tačiau labai svarbu žinoti, kad to negalima daryti vien mechaniškai. Su savo pirmtakais Komisijos nariais diskutavau apie tai ir aš tikrai stengiuosi užtikrinti, kad mažinant biurokratinę naštą mes nesilpnintumėme dabar galiojančių aplinkosaugos teisės aktų poveikio, nepakenktumėme biologinei įvairovei“, – pabrėžė V.Sinkevičius.
„Galite išgerti alaus ir atsipalaiduoti“
Baigiamojoje kalboje V.Sinkevičius dėkojo už progą prisistatyti ir atsakyti į užduotus klausimus. Jis teigė supratęs, kas rūpi EP nariams.
V.Sinkevičius akcentavo esantis pasiruošęs bendradarbiauti.
„Mano portfelis kaip tik ir apima ne tik klimatą, bet ir vandenynus. O kiti komisarai rūpinsis kitais klausimais. Tačiau čia nėra tik politikos klausimai, nėra vien tik aplinkosaugos, ekonomikos bėdos. Mes kalbame apie tokią visuomenę, kurios mes norime. Tai yra tie žvejai, tie piliečiai, kurie gali ramiai galvoti apie savo ateitį.
Norėčiau, kad visuomenė būtų sąžiningesnė, jog nebūtų piliečiai nustumti į visuomenės paraštes. Mums reikia tokio pereinamojo laikotarpio, kuris užtikrintų gerovę visiems. Aš pasisakau už tokią Europą, kuri turėtų toli siekiančių tikslų. Mes turime kurti ir socialinį teisingumą, gerinti gyvenimo kokybę ir mūsų piliečių gerovę“, – EP nariams sakė kandidatas į eurokomisarus.
Aš pasisakau už tokią Europą, kuri turėtų toli siekiančių tikslų. Mes turime kurti ir socialinį teisingumą, gerinti gyvenimo kokybę ir mūsų piliečių gerovę.
Baigiamąją V.Sinkevičiaus kalbą europarlamentarai palydėjo plojimais. EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos pirmininkas Pascalis Canfinas po kelių valandų prisistatymo maratono jam pasiūlė išgerti alaus.
„Ačiū, paskirtasis Komisijos nary. Galite išgerti alaus ir atsipalaiduoti dabar. O mes, dviejų komitetų koordinatoriai, susitiksime 18 valandą. Bendras komitetų posėdis yra 19 valandą. Tada ir vertinsime kandidatą“, – sakė jis.
25 klausimai
Kandidatų į eurokomisarus klausymai EP komitetuose trunka tris valandas.
Pasiūlytajam komisarui suteikiama 15 minučių prisistatyti. Po to europarlamentarai pateikia kandidatui klausimus.
Numatyta, kad iš viso kandidatui į EK pateikiami 25 klausimai.
Po klausymo EP komiteto pirmininkas ir politinių frakcijų atstovai posėdžiauja, kad įvertintų pasiūlytojo komisaro atsakymus.
Per 24 valandas nuo įvertinimo koordinatoriai turi išsiųsti konfidencialų vertinimo raštą EP Komitetų pirmininkų sueigai.
Per 24 valandas nuo įvertinimo koordinatoriai turi išsiųsti konfidencialų vertinimo raštą EP Komitetų pirmininkų sueigai.
Jame pateikiama rekomendacija dėl pasiūlytojo komisaro tinkamumo būti paskirtam eurokomisaru ir užimti konkrečias pareigas.
EP komitetų koordinatoriai gali susitarti ir rekomenduoti pritarti pasiūlytojo komisaro kandidatūrai. Jeigu nuomonės išsiskiria, būtina surinkti bent du trečdalius komiteto narių atstovaujančių koordinatorių palaikymą.
Jeigu tokios daugumos neatsiranda, koordinatoriai turi teisę paprašyti atsakyti į papildomus klausimus raštu. Jeigu ir šie atsakymai netenkina, jie turi teisę surengti papildomą iki pusantros valandos trunkantį kandidato klausymą (tam turi pritarti EP Pirmininkų sueiga).
Tuomet komiteto koordinatoriai gali patvirtinti pasiūlytąjį kandidatą dviejų trečiųjų dauguma, o jeigu to padaryti nepavyksta, komiteto pirmininkas sukviečia posėdį, kuriame visi komiteto nariai slaptai balsuoja dėl kandidato tinkamumo.
Tokiu atveju palankiai rekomendacijai užtenka paprastosios daugumos balsų.
Galutinis balsavimas – spalio pabaigoje
Spalio 15 dieną EP Komitetų pirmininkų sueiga įvertins visų klausymų rezultatus ir persiųs savo išvadas EP Pirmininkų sueigai.
Ši išnagrinės visus komitetų vertinimo raštus bei Komitetų pirmininkų sueigos rekomendacijas ir atliks galutinį įvertinimą.
Spalio 17 dieną EP Pirmininkų sueiga paskelbs apie klausymų pabaigą. Jai leidus, viešai tuo pat metu bus paskelbti visi kandidatų vertinimo raštai.
Po klausymų EP komitetuose paskirtoji EK pirmininkė Ursula von der Leyen EP plenarinėje sesijoje pristatys pilną EK narių kolegiją ir jos programą. Po jos pristatymo vyks diskusija.
Visa EK privalo būti patvirtinta EP – vienu balsavimu, balsavusiųjų dauguma.
Balsavimas EP vyks spalio 23 dieną. Po EP patvirtinimo Komisiją dar formaliai kvalifikuota balsų dauguma turi patvirtinti ES Taryba.
Balsavimas EP vyks spalio 23 dieną. Po EP patvirtinimo Komisiją dar formaliai kvalifikuota balsų dauguma turi patvirtinti ES Taryba.
Prieš klausymą – europarlamentarų laiškų mūšis
Mūsų šalyje dėl kandidato į EK narius apsispręsta rugpjūtį. Vilniaus miesto „valstiečiams“ vadovaujančio V.Sinkevičiaus kandidatūrą pasiūlė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).
Ją patvirtino Vyriausybė, prezidentas Gitanas Nausėda ir galiausiai Seimas.
Rugsėjo pradžioje U.von der Leyen paskelbė, kad V.Sinkevičiui siūlomas už aplinkos ir vandenynų klausimus atsakingo eurokomisaro portfelis.
Lietuvoje išrinkti europarlamentarai skirtingai vertina V.Sinkevičiaus galimybes dirbti EK. Pavyzdžiui, Andrius Kubilius aiškino, kad konservatoriai jo atžvilgiu stengiasi likti „švelniai pozityvūs“.
Tuo metu pagal „valstiečių“ sąrašą į EP išrinktas Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad V.Sinkevičiaus kandidatūros nepalaikys.
Be to, jis parašė laišką U.von der Leyen, kuriame nurodė manantis, kad V.Sinkevičiaus narystė EK keltų pavojų pasitikėjimui tikslais dėl lyčių lygybės ir moterų teisių.
„Tai taip pat susilpnintų tikėjimą ES ir vaidmeniu, kurį jauni politikai gali atlikti, kad padarytų ją stipresne ir teisingesne“, – mano S.Jakeliūnas.
Tai taip pat susilpnintų tikėjimą ES ir vaidmeniu, kurį jauni politikai gali atlikti, kad padarytų ją stipresne ir teisingesne.
Į tai netruko sureaguoti EP narė Aušra Maldeikienė. Trečiadienį ji savo feisbuko paskyroje paskelbė įrašą, kuriame teigė liudijanti, kad S.Jakeliūnas yra absoliutus melagis.
Ji taip pat išplatino laišką kolegoms europarlamentarams ir U.von der Leyen.
Jame europarlamentarė nurodė patyrusi šoką ir negalėjusi patikėti tokiais S.Jakeliūno veiksmais.
Ji teigė žinojusi apie politiko pareiškimus EP grupėje, kurioje dirba, bet nesitikėjo, kad melagingos kalbos pasieks EK pirmininkę.
