Tokią Komisijos pasiūlytą naują priemonę dėl Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai pirmadienį jis aptarė su prezidentu Gitanu Nausėda.
„Komisija galėtų reaguoti, jeigu trečiosios šalys naudoja ekonominį šantažą prieš šalis nares – įvertinusi proporcingai galėtų duoti joms atsaką“, – BNS teigė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys V.Sinkevičius.
Anot prezidento, šalia Komisijos paskelbto instrumento, skirto kovoti su ekonomine prievarta sprendžiant situaciją dėl Kinijos veiksmų Lietuvos atžvilgiu, svarbus bendras ir operatyvus ES veikimas.
„Privalome numatyti finansinius instrumentus, kurie padėtų šalies verslui susidoroti su apyvartinių lėšų disbalansu. Turime išnaudoti diplomatines priemones kalbantis su Lietuvos eksporto ir investicijų partneriais Senajame žemyne, JAV ir kitose rinkose, taip pat konsultuotis su Europos Komisija“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Pasak V.Sinkevičiaus, kol kas Lietuva negali prašyti tokios pagalbos, nes priemonei dar turi pritarti Europos Parlamentaras ir ES šalys narės.
„Jeigu kalbant apie Lietuvos situaciją, tai tų kažkokių faktų nėra pakankamai, bet ir pačios priemonės kaip tokios nėra, jai dar turi pritarti Europarlamentaras ir šalys narės, o tarp šalių narių yra įvairių pozicijų kalbant apie pačios priemonės įgyvendinimą“, – BNS sakė eurokomisaras.
V.Sinkevičiaus nuomone, tokia Komisijos priemonė galėtų atsirasti geriausiu atveju po pusmečio.
„Aš manau, kad tai užtruks kurį laiką, bent pusmetį, kalbant apie tarpinstitucinį susitarimą dėl šios priemonės, taip pat daug priklausys nuo Prancūzijos pirmininkavimo, kada ji apsiims šį failą svarstyti“, – sakė V.Sinkevičius.
„Šiuo atveju Komisija savo darbą jau yra atlikusi, dabar viskas priklauso nuo šalių narių ir Europos parlamento“, – pridūrė jis.
Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ praėjusią savaitę pranešė, kad Pekinas gali įvesti ir oficialias ekonomines sankcijas Lietuvai.
Kinija pastaruoju metu reiškė protestus dėl Lietuvos plėtojamų ryšių su Taivanu, šios salos atstovybės atidarymo Vilniuje.
Kinija rudenį jau sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų. Be to, skelbiama, jog Kinija spaudžia užsienio įmones gamyboje nebenaudoti Lietuvoje gaminamų komponentų.
