Tokias europinių teisės aktų pataisas inicijavo Lietuvos deleguotas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas EK narys Virginijus Sinkevičius. Tam dar turės pritarti tiek Europos Sąjungos Taryba, tiek Europos Parlamentas.
„Bendras tikslas – iki 2040 metų pakuočių atliekų kiekį sumažinti 15 proc., lyginant su 2018 metais“, – BNS trečiadienį sakė eurokomisaras.
Remiantis EK duomenimis, tai leistų sumažinti bendrą atliekų kiekį ES maždaug 37 proc., palyginti su scenarijumi, jei teisės aktai nebūtų keičiami.
V.Sinkevičiaus teigimu, siekiant šio tikslo, nuo 2030 metų visos pakuotės turės būti perdirbamos, o pokyčiai palies tiek viešbučiuose naudojamus šampūno buteliukus, tiek maisto įpakavimą kavinėse.
„Tai, kaip mes esame pratę kai kuriuose greito maisto restoranuose valgyti ir gauti supakuotą maistą, turės pasikeisti, – kalbėjo eurokomisaras. – Arba tai turės būti lėkštė, arba kažkas kito – tai nuo prekybininkų priklausys.“
Jo teigimu, pirmieji pokyčiai galėtų įsigalioti jau po kelerių metų. Jie susiję su pakuočių žymėjimu, siuntų dydžiu, užsisakant prekes internetu.
„Ant kiekvienos pakuotės atsiras žymėjimas, kuris bus vienodas su žymėjimu ant konteinerio, kur kokią pakuotę reikės išmesti. Dabar turime tokių neaiškumų – atrodo kaip popierius, bet yra padengtas plastiku“, – sakė V.Sinkevičius.
„Kalbant apie prekių užsakymą internetu, tai įsigalios reguliavimas, kad laisvo ploto pakuotėje negali būti daugiau nei 40 procentų“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvą, eurokomisaras pabrėžė, jog depozito sistema „smarkiai pakeitė situaciją“, bet pagal rūšiavimą šalis atsilieka nuo ES vidurkio.
Komisija skaičiuoja, kad vidutiniškai kiekvienas europietis per metus išmeta beveik 180 kilogramų pakuočių atliekų, o per pastarąjį dešimtmetį ES pakuočių atliekų padaugėjo daugiau nei 20 procentų.
Prognozuojama, kad jei nebus imtasi veiksmų, iki 2030-ųjų jų padaugės dar 19 procentų.
