„Seimas gali spręsti, ar laukti KT verdikto, ar išvadas tvirtinti. Bet jeigu atsitiktų taip, kad KT po kurio laiko visgi pripažintų Seimo nutarimą sudaryti komisiją prieštaraujančiu Konstitucijai, tai reikštų, kad komisijos išvados yra niekinės, o taip pat – ir Seimo nutarimas pritarti komisijos išvadoms. Tai tas skubėjimas man nelabai suprantamas“, – komentavo V.Sinkevičius.
Pasak jo, nėra tokių teisės normų, kurios draudžia Seimui patvirtinti komisijos išvadas, kol KT nėra nustatęs, ar pats komisijos sudarymas neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo narių grupė į KT dėl parlamentinės komisijos sudarymo kreipėsi dar sausį. Pasak V.Sinkevičiaus, normalu, kad klausimas dar neišnagrinėtas – Teismas vidutiniškai bylas nagrinėja apie metus laiko.
Konstitucinės teisės specialistas pabrėžė, kad buvo paskelbta netiksli Seimo vadovybės informacija, esą parlamentarai, balsuodami dėl išvadų, gali rinktis iš dviejų variantų – arba pritarti, arba nepritarti.
„Yra ir kiti būdai – Seimas gali pritarti, gali nepritarti, gali pritarti tik iš dalies, gali pritarti su išlygomis, gali apskritai pasakyti, kad reikia kitokio tyrimo. Seimas gali imtis įvairių sprendimų“, – vardijo jis.
Netgi Seimui išvadoms pritarus, jeigu parlamentarams kils abejonių dėl to, ar išvados neprieštarauja Konstitucijai, galima bus vėl kreiptis į KT – šįkart jau dėl naujo Seimo nutarimo, kuriuo išvadoms pritarta. Tam reikia bent penktadalio Seimo narių, t.y. nemažiau nei 25.
