Taip jis kalbėjo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvoje“ suvažiavime, komentuodamas pastarojo mėnesio politinius įvykius, įskaitant ir žlugusią pirmalaikių rinkimų iniciatyvą.
„Politikoje žodis yra velniškai svarbus dalykas. Žodis turi galią įkvėpti, turi galią pasmerkti, sugriauti ir įbauginti. O norėtųsi, kad daug dažniau politiko žodis sukurtų“, – kalbėjo eurokomisaras.
„Jei kam nors dėl to kyla abejonių, siūlau prisiminti pastarojo meto Lietuvos įvykius. Keletas neteisingai parinktų, o gal sąmoningai ištartų žodžių iš karto nubloškia valstybę į krizę“, – pridūrė jis.
Vis dėlto Europos Komisijos (EK) narys pabrėžė, kad tokia situacija Lietuvos politikoje nėra išskirtinė.
„Per eilę metų turėjome visko. Seimo narių, kurie dabar atvirai prekiauja baime. O juk baimė yra neapykantos sesuo ir šiandien bauginimai virsta atviru, šlykščiu antisemitizmu“, – kalbėjo V.Sinkevičius.
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis šią savaitę savo paskyroje feisbuke paskelbė keletą antisemitinio pobūdžio pasisakymų: apkaltino žydus lietuvių trėmimu, žudymu, piktinosi premjerės vizitu Izraelyje.
Reaguodama į jo įrašus Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl viešo niekinimo ir neapykantos kurstymo. Šiuos pasisakymus pasmerkė šalies vadovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
„Politinė konkurencija yra neišvengiamas ir netgi sveikas dalykas. Tačiau turime pripažinti, kad Lietuvoje kur kas dažniau stebime visai kitą reiškinį – tribalizmą“, – teigė V.Sinkevičius.
Jis taip pat tvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu „problemų nestinga“.
„Reikšmingą nuosavos energetikos plėtrą realiai pradedame tik dabar, kai Europos Sąjunga tam pradėjo siūlyti finansavimą. Kai tai tapo europinės darbotvarkės dalimi. Ir kai visi stipriai nukentėjome nuo elektros kainų“, – sakė Europos Komisijos narys.
V.Sinkevičius taip pat minėjo problemas sveikatos, švietimo sektoriuose, politikų diskusijas dėl Vokietijos brigados.
„Prezidentė Dalia Grybauskaitė reaguodama į situaciją visiems Lietuvoje tiesiog pasiūlė patylėti. Aš suprantu ją. Kaip atrodo mūsų diplomatija tokiam fone?“ – kalbėjo politikas.
Jis pabrėžė, kad „norint sukurti saugesnę Lietuvą privalu turėti ryžto ir drąsos prisiimti atsakomybę“.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai.
Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, tačiau kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra – Lietuvoje šiuo metu dislokuotas tik minėtojo vieneto štabas.
