Pagrindinės interviu temos
- Politikų vizitus į Ukrainą riboja nesaugi situacija
- Rusija Europje sukėlė didžiausią humanitarinę krizę nuo 2015-ųjų
- Priimant pabėgėlius labai svarbios privačios iniciatyvos
- Rusijos kariniai veiksmai prie Ukrainos branduolinių objektų gali sukelti katastrofą ir yra nepateisinami
- Europoje atsirado politinis ryžtas atsijungti nuo rusiškų dujų anksčiau nei planuota
- Galvojimas, kad padėtis Ukrainoje gerėja – iliuzija
– Jūs buvote pirmas Europos komisaras, kuris lankėtės Ukrainoje nuo šio karo pradžios. Ar siūlėte apsilankyti Ukrainoje Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen?
– Prezidentė, manau, pati priims tokius sprendimus. Mano vizitas ir susitikimas buvo su mano kolega, ministru, atsakingu už aplinką, taip pat užsienio reikalų ministru. Bet kalbant apie kitų politikų vizitus, tai neabejoju, kad jų bus ir daugiau, bet kiekvienas priims sprendimus priklausomai ir nuo saugumo situacijos.
– Ar yra ketinimų iš kitų komisarų vykti į Ukrainą?
– Daugelis jų, tiesą sakant, jau apsilankė pasienyje tiek Lenkijoje, tiek Moldovoje, tiek Rumunijoje. Viskas priklausys ir nuo saugumo situacijos, ir nuo reikalingumo, bet aš net neabejoju, kad ir mano vizitas parodė, kad ir privalu, ir būtų labai gerai, kad mes nuolat demonstruotumėme palaikymą Ukrainai, nes karas nesibaigė. Ir nereikia galvoti, kad padarėme daug. Sankcijos – puiku, karinė parama – taip, humanitarinė parama – taip. Bet karas nesibaigė, todėl privalome dėti visas pastangas. Ir tai, ką padarėme iki dabar, tai yra nepakankama.
– Ar tas galvojimas, kad jau padarėme pakankamai, juntamas? Ar reikia palaikyti dvasią ir nusiteikimą padėti ir toliau Ukrainai?
– Žinote, sprendimai politiniu lygmeniu niekada nepriimami taip greitai, kaip galbūt norėtųsi ir kartais reikėtų. Puikų pavyzdį šio karo metu rodo nevyriausybinės organizacijos, privačios iniciatyvos, kurios imasi veiksmų, nedvejoja. Manau, kad tai labai svarbu, nes politinių veiksmų gali ir nepakakti. Labai svarbu ir privataus sektoriaus iniciatyvos.
Dabar dėmesys į Ukrainą tikrai yra sutelktas. Šiandieninis Europos komisarų posėdis taip pat tai parodė: tris valandas buvo aptarinėjamas tik Ukrainos klausimas.
– Jūs paminėjote humanitarinę krizę, kuri yra pati didžiausia nuo 2015-ųjų. Daugiau pabėgėlių nuo karo yra dabar. Kas čia svarbu?
– Svarbu pirmiausia pasirengimas. Svarbu tai, kad nėra Europoje skilimo, kaip buvo 2015 metais. Tuomet į Europą per metus atvyko milijonas žmonių. Dabar vienas milijonas atvyksta kas savaitę. Skaičiai yra nepalyginamai didesni. Bet 2015 metų pamokos išmoktos daug geriau, pasirengimas yra geresnis.
Kaip pavyzdys gali būti ir Lietuva. Migrantų krizė buvo labai sudėtinga, ypač iš pradžių. Bet ta Baltarusijos ataka prieš Lietuvą padėjo pasirengti ir parengti mechanizmus, kaip ateityje galynėtis su panašiais iššūkiais. Tas pats yra ir Europoje. Įspūdingą darbą atlieka pasienio valstybės, pirmiausia, be abejo, Lenkija, kur atvyko didelis srautas žmonių. Aišku, žmonės pirmiausia atvyksta į tas šalis, kur turi ir artimųjų, ir kažkokių ryšių. O Lenkijoje iki karo pradžios buvo daugiau nei milijonas ukrainiečių oficialiai registruota. Tad, be abejonės, Lenkija bus tas traukos centras, bet ir kitos valstybės, nedidelės valstybės, jos taip pat priima labai didelius skaičius atvykstančių žmonių.
– Jūs minėjote, kad buvote susitikęs su Ukrainos ministru, atsakingu už aplinką, Ruslanu Strilecu. Ar jūs kalbėjote apie atomines elektrines, kurioms nuolat gresia ar tyčinis, ar netyčinis pavojus dėl karo veiksmų?
– Žinoma, tai buvo viena iš pagrindinių temų. Nes veiksmai, kuriuos daro Rusija, ne tik kad kelia susirūpinimą, bet yra nesuprantami. Vienas dalykas yra tų objektų užėmimas. Tai turi ir politinę potekstę šantažui, ypač Vakarų. Bet tie veiksmai, kuriuos jie toliau atlieka... Pavyzdžiui, Černobylis. Du kartus buvo nutrauktas elektros tiekimas į Černobylį, du kartus ukrainiečiai jį atstatinėjo. Karo veiksmai aplink Černobylio reaktorių ir tą teritoriją vyksta, žmonės Černobylyje dirba jau 18 dienų be pertraukos. Ta pati pamaina be galimybės pasikeisti. Ir pagrindinė to priežastis – neįmanoma užtikrinti saugumo atvykti žmonėms. Dėl to yra visiška Rusijos atsakomybė.
Atominiai objektai tikrai yra nepritaikyti poilsiui. Ten nėra minkštasuolių, baldų, kur žmonės galėtų išsimiegoti. Situacija yra labai sudėtinga.
Toliau matome panašius veiksmus Zaporižioje, didžiausioje atominėje jėgainėje Europoje, kur yra 1500 Rusijos karių, 50 tankų. Žmonės dirba įtampoje. Rusija prie viso to dar sugalvoja filmuoti savo propagandinius triukus sprogdindami amuniciją ir taip keldami dar papildomą grėsmę.
Aš net nenoriu minėti tokių žodžių, kurie niekaip netelpa viename sakinyje – Rusija ir atsakomybė. Nes tai, kas yra daroma, tai nuosekliai einama link katastrofos.
– O kaip tuomet tuos objektus apsaugoti?
– Pirmiausia turėtų būti susitarimas tarp šalių dėl ugnies nutraukimo ir tų objektų saugumo užtikrinimo. Kad ten būtų ne karo zona. Tai turbūt būtų pats geriausias sutarimas, kurį būtų galima pasiekti. Gerbiant tą susitarimą būtų galima atstatyti normalų darbo režimą, užtikrinant, kad žmonės gali atvykti ir išvykti saugiai.
– Prieš pat karą Europos Komisija siūlė pripažinti branduolinę energetiką ir dujas energija, tausojančia aplinką. Iki tol buvo sakoma, kad žaliasis kursas padėtų Europai atsisieti nuo „Gazprom“ dujų, bet paskelbus dujas žaliąja energija prisirišimas prasitęstų. Ar dabar Europos Komisija siūlytų dujas paskelbti žaliąja energija?
– Ne, tai pirmiausia niekada niekas to ir nesiūlė. Kalbame apie pereinamąjį laikotarpį. Tai yra tranzicija, reikalingas kuras. Deja, bet tokia yra situacija. Tai ir technologiškai svarbu, o ne dėl to, kad kažkas to labai norėtų.
Pavyzdys yra Lenkija, kuri yra labai priklausoma nuo anglies. Lenkijai neįmanoma padaryti šuolio į atsinaujinančią energetiką be tranzicinio kuo. Aišku, kad jiems reikės dujų.
Kitas klausimas, iš kur mes tas dujas pirksime. Manau, kad čia labai svarbu įgyvendinti Europos Komisijos pateiktą planą dėl nuoseklaus mažinimo dujų priklausomybės iš Rusijos stengiantis importuoti suskystintas dujas iš JAV ir Kataro, naudojant kitus dujotiekius, kuriais kiekiai, aišku, yra nepalyginamai mažesni, bet jie galbūt galėtų užtikrinti reikiamą kiekį toms šalims, kurioms dujos yra reikalingos perėjimui.
– Bet ar Europos Komisijos siūlymas pripažinti branduolinę energiją ir dujas žaliuoju kuru pereinamuoju laikotarpiu vis dar yra ant stalo ar jau ne?
– Bet jis jau buvo priimtas kurį laiką.
– Europos Komisijoje – taip, bet Europos Sąjunga juk diskutavo?
– Taip, bet tai yra deleguotas aktas, kitos procedūros jau esančiame, galiojančiame teisės akte. Bet vėlgi – tai yra taksonomijos reguliavimas. tai nekeičia to, kad, kaip jau minėjau, visiškai dujų išvengti nepavyks. Klausimas – iš ko tas dujas pirksime. Čia mes, tikiu, galime padaryti daugiau užtikrinant, kad kiek bebūtų dujų tame mikse, privalomai, neišvengiamai, bet tos dujos neatkeliautų iš Rusijos. Manau, kad tai yra pati svarbiausia užduotis. Europos Komisija parengė planą, kad jau per šiuos metus būtų sumažinta priklausomybė nuo rusiškų dujų dviem trečdaliais ir toliau nuosekliai mažinant.
Taksonomijos reguliavimas neturėjo jokios įtakos žaliojo kurso tikslams, kurie yra – visiškai dekarbonizuoti Europos Sąjungos ekonomiką iki 2050 metų. Ir jau 2030 metais mes būtume pasiekę rodiklį, kad dujų suvartojimas būtų kritęs trečdaliu bendrai Europos Sąjungoje. Kaip minėjau, kai kuriose narėse šalyse neįmanomas tas šuolis. Netgi vėjo energetikos balansavimui, deja, bet yra reikalingos dujos. Pagal mūsų planą mažėjimas buvo nuoseklus, bet džiaugiuosi, kad dabar atsirado ir politinės valios dar drastiškiau mažinti priklausomybę, ypač nuo rusiškų dujų.
– Pabaigoje įdomu – jūs jau atidarėte savotišką diplomatinį koridorių į Ukrainą. Galbūt jau būtų įmanoma grąžinti diplomatine atstovybes į Kyjivą arba į Lvivą bent jau?
– Kiekviena valstybė narė dėl tokių klausimų sprendžia pati, nes vis dėlto saugumas yra labai svarbu. Man labai sunku pasakyti, kokie bus sprendimai vienų ar kitų valstybių. Akivaizdu, kad buvusios pamokos, pavyzdžiui, Afganistanas, kur šalys organizavo net karines misijas išskraidinant savo diplomatus, prideda padidinto atsargumo. Situacija nėra gerėjanti, karo veiksmai vyksta, apšaudomas Kyjivas. Rusijos veiksmai tampa vis žiauresni, nes apšaudomi, bombarduojami civiliniai objektai. Rusija, matydama didžiulius savo praradimus karinio personalo prasme, imasi taktikos apšaudyti per atstumą civilinius objektus, mokyklas, gimdymo namus. Todėl grėsmė yra tik padidėjusi.
Kol kas mes privalome išvengti iliuzijos, kad situacija gerėja. Ji negerėja. Kasdien vis daugiau naikinama Ukrainos, kasdien žūsta vis didesnis skaičius žmonių. Dėl to privalome išlikti maksimaliai susitelkę ir padaryti viską, kas įmanoma, kad pirmiausia liautųsi karo veiksmai. tada bus galima kalbėti apie kitus punktus. Laukiu tos dienos, kai diskutuosime apie Ukrainos atstatymą.
