Diskusiją pradėjęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas tvirtino, kad 2019-ieji emigrantų grįžimo prasme Lietuvai turėtų būti patys sėkmingiausi.
„Šie metai nuo 1990 metų yra patys geriausi Lietuvos istorijoje, kai mes turime tris tūkstančius minusą tarp atvažiuojančių ir išvažiuojančių ir tarp atvažiuojančių 57 procentai yra grįžtantys migrantai. Pavyzdžiui, prieš 2010 metus, A. Kubiliaus vyriausybės kadencijos metu, 80 tūkstančių išvažiuojančiųjų buvo, tai 27 kartais geresnė situacija dabar“, – statistika gyrėsi S.Malinauskas.
Konservatorius, parlamentaras Žygimantas Pavilionis replikavo, kad kažkada Lietuvoje gyveno 3,7 mln. žmonių, o šiuo metu – apie 2,7 mln. žmonių. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad nemaža dalis į Lietuvą atvykstančiųjų yra rusai, ukrainiečiai, baltarusiai.
„Lietuviai vis mažiau mus renkasi, o jų vietas užpildo daugiausiai žmonės iš trečiųjų šalių, nes paprastų žmonių grįžimu realiai nesirūpiname. Mes labai rūpinamės talentų grįžimu, profesionalų grįžimu. Tam yra sukurtos gražiai veikiančios organizacijos, tačiau 90 ar 95 procentai lietuvių tikrai nėra tokie, kurie galbūt milijoną į Lietuvą atvežtų. Be to, nemaža dalis toje pačioje Britanijoje esančių yra šiuolaikinės vergovės pelkėse, kur apskritai niekas pas juos nesilanko“, – aiškino Ž.Pavilionis ir stebėjosi, kad esą nei vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas, nei premjeras S.Skvernelis šia situaciją nesusidomėjo.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka patikslino, kad per pastaruosius metus sparčiai didėjo ir į Lietuvą grįžtančių lietuvių.
„Imigrantų, Lietuvos piliečių, per metus padidėjo dviem trečdaliais“, – teigė J.Rojaka.
Trys esminiai klausimai emigrantui
LRT laidoje „LRT forumas“ dalyvavusi Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, kad lietuviams emigrantams trūksta gerų žinių iš Lietuvos.
„Žmonės ieško pagarbos ir nuolankumo, o nebūtinai finansinių privalumų kitose šalyse. Jūs galvojate, kad lengva palikti šeimą, kartais ir vaikus, ir svetur, nežinant kalbos ypatumų, surasti kitus namus? Tai yra be galo sudėtinga ir apie tai niekas nešneka. Žmonės dažnai išvažiuoja būtent ne iš gero gyvenimo, kiti pareiškia tai per savo politinį apsisprendimą“, – kalbėjo D.Henke.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas aiškino, kad lietuviams grįžimas į gimtinę galėtų būti traktuojamas kaip „prasmingas iššūkis“.
„Jeigu jūs norite komforto, tai tikrai pasaulyje surasite labai daug šalių, kur komforto lygis yra aukštesnis negu Lietuvoje. Jeigu jūs norite prasmingo iššūkio, tai tada Lietuva yra ta vieta, kuri gali suteikti prasmingą iššūkį“, – svarstė A.Lašas.
Anot jo, emigrantui, svarstančiam apie sugrįžimą į Tėvynę, reikia turėti atsakymus į tris esminius klausimus.
„Kur ir už kiek aš dirbsiu, kur ir už kiek aš gyvensiu ir kur, jeigu turiu šeimą, vaikus, jie dirbs ir mokysis. Jeigu į šiuos tris pamatinius klausimus yra atsakoma, nesvarbu, kokiam lygyje esi, tada grįžimo perspektyva atrodo visai kitaip”, – komentavo A.Lašas.
„Valstiečių“ frakcijos Seime narys, parlamentaras Virgilijus Poderys replikavo, kad parlamente ir vyriausybėje svarstomos iniciatyvos dėl emigrantų susigrąžinimo į Lietuvą leistų atsakyti į A.Lašo keliamus klausimus. Anot Seimo nario, Lietuvoje mažėja bedarbystė, kuriamos darbo vietos, gerinamos sąlygos kurti šeimas.
„Yra visa paletė pagalbos priemonių“, – pažymėjo V.Poderys.
Konservatorius Ž.Pavilionis savo ruožtu pastebėjo, kad dabartiniai valdantieji atliko ne visus darbus, kad emigrantai sugrįžtų.
„Čia esantys politikai labai mėgsta dalintis, pyktis, bet jie nesupranta išvykusiųjų kaip vienos tautos dalies“, – akcentavo Seimo narys.
Jis tikino manantis, kad politikai skiria per mažai dėmesio kryptingai emigrantų grąžinimo politikai. Ž.Pavilioniui prieštaravo premjero patarėjas S.Malinauskas. Anot jo, žmonės į Lietuvą grįžta ne dėl to, kad juos taip elgtis kviečia politikai.
Žmonės į Lietuvą važiuoja dėl to, kad čia kuriasi darbo vietos, čia atsiranda didesnis saugumas, skaidrumas, vaiko pinigai, didesnis atlyginimai. Jie mato galimybę sugrįžti į valstybę, kurioje jie finansiškai ir visaip kitaip jausis saugiau“, – pažymėjo S.Malinauskas.
Įmonės trūksta darbuotojų, bet tinkamų atlyginimų pasiūlyti negali
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus LRT laidoje „LRT forumas“ tvirtino, kad šiuo metu Lietuvoje apie 20 procentų įmonių stabdo savo plėtrą arba tiesiog jos nevykdo, mat verslui trūksta darbuotojų. Tai, anot V. Sutkaus, rodo, kad emigrantų sugrįžimas verslui būtų reikalingas, tačiau, kaip pripažino LVK vadovas, vargu, ar minėtos įmonės pasirengusios mokėti patrauklius atlyginimus.
„Šiandien apie 20 procentų įmonių stabdo savo plėtrą arba nesiplečia vien dėl to, kad jiems trūksta darbuotojų. Štai yra skaičiai, kurie rodo, kad verslui žmonių reikia. Bet yra dalykas – įmonių pajėgumas mokėti tinkamus arba patrauklius atlyginimus. Čia neturime pamiršti, kad vis dėlto Lietuvos ekonomikos struktūra didžiąja dalimi grįsta žemos pridėtinės vertės verslu, tai yra tomis įmonėmis, kurios negali mokėti didelius atlyginimus. [...]
Mes galime pristeigti ministerijų, prirašyti programų, prikurti lozungų, bet žmonės nekvaili – jie deda skaičius ant stalo, kaip sakė A.Lašas, paskaičiuoji, kur dirbsi, ką gausi ir kas iš to bus“, – svarstė V.Sutkus.
