Kalbėdamas apie nusikalstamumą, policijos vadovas pripažino, kad šiandien nusikaltėliai įžūlėja. Kartu jis atkreipė dėmesį, jog bene didžiausią pavojų viešajai tvarkai kelia visuotinis girtavimas, prieš kurį, deja, nesiimama deramų priemonių. „Geriama „juodai“, – konstatavo generalinis komisaras.
– Vykstant taupymo vajui, nuo sausio 1–osios panaikintas Lietuvos policijos logistikos centras (LPLC), Viešosios policijos apsaugos tarnyba prijungta prie Lietuvos viešosios policijos rinktinės „Vytis“, esama ir kitų permainų. Kaip, Jūsų nuomone, policijai sekasi taupyti ir reformuotis?
– Policijos reforma – tai ne vien struktūrų kaita ir funkcijų perskirstymas. Policijos reformą siejame su Seimo 2007 metais patvirtinta Policijos plėtros programa. Tarp kitų tikslų joje numatyta mažinti ir juridinių asmenų – įstaigų – skaičių. Taigi mažinamas valdymo aparatas.
2008–aisiais 59 policijos komisariatus sujungėme į 10 apskričių policijos komisariatų. Tai leido mums praėjusiais metais, kai buvo karpomi finansai, "išlaviruoti".
– Ar tas komisariatų jungimas nesumažino policijos darbo efektyvumo?
– Esu tikras, kad ne. Sumažinome pirmiausia valdymo aparatą. Jis sumažėjo daugiau kaip 100 etatų. Antai teritorinių policijos įstaigų vadovai turėjo po du tris pavaduotojus; šiuo metu jiems palikta po vieną pavaduotoją. Dabar rajonų komisariatų vadovai gali nebeužsiimti finansais ir dirbti savo tiesioginį darbą, taigi policijos darbo efektyvumas tikrai nenukentėjo. O jūsų paminėtų įstaigų likvidavimą taip pat lėmė sprendimas mažinti juridinių asmenų skaičių.
Be kita ko, ketinome atlikti išorinį auditą, tačiau dėl sumažinto finansavimo 2009 metais negalėjome skirti tam biudžeto lėšų. Dabar minėtam tikslui panaudosime Europos Sąjungos (ES) skiriamus pinigus. Šiemet turėtų būti atliktas auditas: jis išryškins besidubliuojančias funkcijas ir leis "apkapoti sausas šakas".
Jaučiu, kad per artimiausius metus pagal policijos darbuotojų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų pakilsime net iki aštuntosios vietos ES.
O taupoma, be kita ko, atsisakant visų remontų, statybų, automobilių parko ir techninės įrangos atnaujinimo. Nors dalies komisariatų padėtis, ypač Vilniuje, yra tiesiog tragiška. Tiems komisariatams tvarkyti būtinus darbus planuojame finansuoti per bendrą Vyriausybės ir verslo projektą.
– Tačiau kol tai nepadaryta, tie komisariatai ir toliau dirbs baisiomis sąlygomis – apleistose patalpose, naudodamiesi kone keliolikos metų senumo kompiuteriais?
– Ne, kompiuterizacija vyksta: informacinių technologijų plėtra – vienintelis dalykas, kuriam šiemet išlaidos yra mažinamos minimaliai. Jau yra nupirkta kompiuterių, programinės įrangos, taigi su informacinėmis technologijomis susijusios problemos – sprendžiamos. Ypač aktyviai tai buvo daroma praėjusiais metais.
Pavyzdžiui, per vienus metus kompiuterizavome 400 patrulinių automobilių. Likusią dalį – 300 automobilių – kompiuterizuosime šiemet. Automobiliai bus įrengti šiuolaikiškai: turės prieigą prie visų reikiamų duomenų bazių, spausdintuvus ir pan.
– O koks yra taupymo prioritetas darbuotojų atžvilgiu – ar algų, ar etatų mažinimas?
– Mes ėjome kitu keliu. Mūsų tikslas buvo – neatleidinėti iš darbo žmonių. Policininkų Lietuvoje nėra daug: iki praėjusių metų pabaigos buvome dešimtojoje vietoje tarp ES valstybių pagal policininkų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų. Yra labai nedaug valstybių, kuriose policininkų mažiau nei Lietuvoje. Pernai panaikinome apie 1200 etatų. Tiesa, tai buvo "tušti" ir nepadengti pinigais etatai.
Jaučiu, kad per artimiausius metus pagal policijos darbuotojų skaičių šimtui tūkstančių gyventojų pakilsime net iki aštuntosios vietos ES. Pirmojoje vietoje yra suomiai – jie šiandien turi mažiausiai policininkų šimtui tūkstančių gyventojų, bet ketina tą skaičių didinti. Apskritai visos Skandinavijos valstybės, kuriose yra palyginti nedaug policininkų, planuoja jų skaičių didinti.
– Vidaus reikalų ministras prieš keletą mėnesių „perdaug drastišku“ pavadino Jūsų požiūrį, jog dėl numatyto finansų karpymo teks atleisti nemažai pareigūnų. Ar nesutarėte su ministru?
– Tiesiog pernai mūsų biudžetas buvo mažinamas du ar tris kartus. Sukome galvą, kur tuos pinigus "nuimti". Vienas iš numatytų mažinimų sudarė apie 30 mln. litų. Norėdami vaizdžiai parodyti, kas tai yra, mes pasakėme, kad norint šitaip apkarpyti mokos fondą, reikia iš darbo atleisti apie 600 žmonių. Kartu pabrėžėme, jog darysime viską, kad to drastiško žingsnio žengti nereikėtų. Įvardijome minėtą skaičių (kiek pareigūnų reikėtų atleisti iš darbo, jei nerastume kitų taupymo būdų) todėl, kad būtų aiškiau, kokią pinigų sumą mums "nukerpa".
Mes sutinkame, kad reikia atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų. Objektų saugojimas yra viena tokių, ir iki 2011 metų gruodžio 31–osios policija turi šios funkcijos atsisakyti. Galbūt galėtume jų atsisakyti anksčiau, bet turime įvertinti ir tai, kad policijos sistemai jos duoda apie 24 mln. litų papildomų pajamų per metus.
– Vidaus reikalų ministras lyg ir priekaištavo Policijos departamentui, kam šis neskuba atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų. Pasak jo, šių funkcijų, kaip antai, privačios apsaugos, neatsisakoma, nes jos yra papildomas pajamų šaltinis.
– Mes sutinkame, kad reikia atsisakyti policijai nebūdingų funkcijų. Objektų saugojimas yra viena tokių, ir iki 2011 metų gruodžio 31–osios policija turi šios funkcijos atsisakyti. Galbūt galėtume jų atsisakyti anksčiau, bet turime įvertinti ir tai, kad policijos sistemai jos duoda apie 24 mln. litų papildomų pajamų per metus. Tos pajamos naudojamos degalams, patalpų šildymui.
Jei dabar atsisakysime apsaugos funkcijų, šalia biudžeto karpymo padarinių atsivertų dar viena „skylė“. Maža to, atsilaisvinusius apsaugos policijos darbuotojus – kurie dabar išsilaiko patys ir iš biudžeto nereikalauja nieko, tik uniformų – reikėtų pervesti į patrulinę tarnybą. (Priešingu atveju tektų atleisti kelis šimtus žmonių su išeitinėmis pašalpomis.) Vadinasi, turime stiprinti viešąją policiją, o tam reikia papildomų biudžeto lėšų.
Žodžiu, apsaugos funkcijų atsisakymas, kad ir numatytas 2012 metais, sukeltų papildomų problemų. Todėl kai kurie Seimo nariai jau dabar svarsto, ar nederėtų to termino atidėti.
– Kaip prognozuojate riaušių, panašių į praėjusių metų sausio 16–osios, galimybę? Ar policija šįkart pasirengusi?
– Išnagrinėjome tai, kas vyko praėjusių metų sausį. Visi padarome klaidų, padarė jų ir policija. Reikia iš tų klaidų mokytis. Kaip tik neseniai policijos vadovai modeliavo neramumų situacijas, vykdė pratybas. Negalime teigti, kad neramumų nebus. Šiaip ar taip, policija jiems rengiasi ir, manau, sugebės užtikrinti viešąją tvarką. Tai, kas vyko pernai sausio 16–ąją, tikrai nepasikartos.
– Kelių policijos kyšininkavimas – „amžina istorija“. Kas geresnio girdėti šioje srityje?
– Toks reiškinys tikrai egzistuoja. Tačiau jo apraiškų mažėja, kai yra motyvacija dirbti ir išlaikyti darbo vietą. Kai atlyginimai mažinami, kaip šiandien, kartu mažėja ir motyvacijos veiksnių. Tad sunkmetis gali skatinti kyšininkavimą. Maža to, turime vertinti žmonių požiūrį į kyšius: kol daugelis jų bus linkę kyšiais spręsti problemas, kurias jie susikuria keliuose, tol kyšininkavimas bus paplitęs reiškinys.
Manau, problemą padeda spręsti techninės bazės tobulinimas: radarų tinklo diegimas, automatinis radarų gaunamos informacijos perdavimas į duomenų registrą ir šiuo pagrindu – pranešimo apie baudą išsiuntimas pažeidėjui. Kai kelių policininkas asmeniškai nebeišrašo baudos, kyšininkavimo galimybių mažėja. Tačiau per sunkmetį sumažinus atlyginimus, kyšininkavimas vėl gali augti.
– Būta daug gražių kalbų apie visuomenės ir policijos bendradarbiavimą. Ar esama apčiuopiamų rezultatų?
– Didmiesčiuose šis bendradarbiavimas klostosi kiek sudėtingiau, bet mažuosiuose miesteliuose esama išties gražių pavyzdžių, ir policijos rėmėjų institutas realiai veikia. Didmiesčiuose – mažiau bendruomeniškumo, todėl ir saugią kaimynystę kurti sekasi sunkiau nei rajonuose ir mažesniuose miesteliuose.
Nusikaltėliai išties tampa įžūlesni. Daugėja įžūlių, žiaurių plėšimų. Nužudymų šiek tiek sumažėjo, bet apskritai nusikaltimai vykdomi įžūliau.
Turime sutartį su Šaulių sąjunga. Labai daug priklauso nuo to, ar atsiranda iniciatyvių žmonių, gebančių burti rėmėjus ir įtraukti visuomenės atstovus į viešosios tvarkos palaikymą. Geriausiai darbas organizuojamas ten, kur yra ir aktyvus policijos komisaras, ir aktyvus visuomenininkas. Šiaip ar taip, apklausos liudija, kad visuomenė yra linkusi padėti policijai.
– Tačiau nuolat skaitome pranešimus apie nusikaltėlių, chuliganų įžūlumą. Net sostinės centre nesaugu.
– Nusikaltėliai išties tampa įžūlesni. Daugėja įžūlių, žiaurių plėšimų. Nužudymų šiek tiek sumažėjo, bet apskritai nusikaltimai vykdomi įžūliau.
– Su kuo tai susiję?
– Pirmiausia – su visuotiniu girtavimu. Pažvelkime, kas vyksta didmiesčiuose penktadienio ir šeštadienio vakarą. Visur – girtaujančiųjų būriai. Veikia naktiniai klubai, barai, kur alkoholis „liejasi laisvai“. Geriama „juodai“.
